You searched for daumantė baranauskaitė – Mano teisės

Paieška

Ieškota: "daumantė baranauskaitė" - rasta rezultatų 37

Romai už svetimą kriminalą atgailauti neturi

…rie rodomi kriminalų rubrikoje, tarsi būtų susiję kažkuo daugiau nei etniškumu. Tad ir visuomenėje priverstinai neša svetimų nusikaltimų naštą kaip savo. Daumantė Baranauskaitė yra Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto studentė….
Lektorė iš Rumunijos: nevyriausybinės organizacijos tapo verslu

…alstybių tapo institucijomis ir ką tai reiškia šiuolaikinėms visuomenėms – Daumantės Baranauskaitės interviu su Bukarešto universiteto lektore. Vertė – Rima Bertašavičiūtė. Ką visuomenei reiškia NVO plėtra neoliberalioje sistemoje? Pats bendriausias atsakymas toks: nevyriausybinės organizacijos visada funkcionavo kaip „šešėlinė valstybė“ (taip 9-uoju dešimtmečiu šį dalyką pavadino Jennifer Wolch) ar net „šešėlio valstybės šešėlis“ (taip Ruth Gilmo…
Žmonių su negalia eitynėse – reikalavimas „miestas visiems“

Vilniaus centre vyko eitynės prieš negalią turinčių žmonių atskirtį. Neįgaliųjų organizacijoms priklausantys ir pavieniai žmonės žygiavo nuo Vyriausybės iki Seimo, nešini plakatais ir skanduodami „miestas visiems“. Daugiau kaip pusė bendrojo lavinimo mokyklų neprieinamos vaikams su judėjimo negalia – trūksta paslaugų, kad vaikai su įvairiomis negaliomis galėtų mokytis drauge su visais. Šiuo metu apie trečdalis vaikų su negalia mokosi bendrojo lav…
LGBT bendruomenės metraštininkas: kova priminė paauglystėje patirtą Sąjūdžio laikotarpį

…apykantos šiandien mažiau, tačiau homofobija persikelia į teismų praktiką. Daumantė Baranauskaitė (toliau – D. B.) „GayLine.lt“ atsirado 1995 m., jau dekriminalizavus homoseksualius santykius. Kaip kilo idėja kurti tokio turinio tinklapį? Antanas-Oxious (toliau – A. O.) 1995 metais informacija apie LGBT buvo praktiškai nepasiekiama. Spaudoje „praslysdavo“ vienas kitas pikantiškas straipsnis, pavyzdžiui, laikraštyje „Dvidešimt centų“ apie „homoseks…
Kiek žiniasklaida pajėgi keisti mūsų visuomenę?

…s mažinimo ir kitomis žmogaus teisių temomis, VU žurnalistikos trečiakursė Daumantė Baranauskaitė už kokybišką ir faktais grįstą informaciją romų integracijos klausimais žmogaus teisių portale manoteises.lt, už supratingumo ir pagarbos puoselėjimą romų tautybės žmonėms ir laidų vedėja, tekstų autorė Beata Tiškevič už atsidavimą, rūpestį ir jautrumą socialinės nelygybės, ypač moterų teisių, klausimams, pasisakymus už lygybę ir įvairovę socialiniuos…
Tremtinys I. Šliomovičius: mama neturėjo nė kapeikos

Prieš daugiau nei septynis dešimtmečius iš Kauno pajudėjo pirmieji gyvuliniai vagonai. Viename iš jų į tolstantį tėvą žiūrėjo keturmetis Iseris Šliomovičius. Žydų kilmės Iserio, jo dvynio brolio, sesers ir motinos laukė tremtis Sibire. Dar Lietuvai esant nepriklausomai valstybei, Šliomovičiai tarpusavyje kalbėjo jidiš, tačiau su vaikais bendraudavo rusų kalba – kad šie rusų kalba kalbėtų be akcento. Kaip parodė tolesni įvykiai, vaikams jie padarė…
Nuteistųjų probacija – ar griežtinimas pasiteisins?

Praėjusių metų lapkričio mėnesį, Kražiuose probuojamam asmeniui įvykdžius 4-ių moterų žmogžudystes, visuomenė ėmė garsiai abejoti probacija ir jos nauda, o Prezidentė Dalia Grybauskaitė užsimojo siūlyti Seimui griežtinti probacijos sąlygas. Prezidentės patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Valdemaras Sarapinas teigia, kad 4-ių žmogžudysčių atvejis parodė, jog, laiku nesiėmus priemonių, kyla pavojus visuomenei. Priešingai mano Teisingumo…
Vladimiras Simonko: sovietinis mąstymas gėjų bendruomenėje vis dar gyvas

…ins skaitytojus su artėjančio festivalio programa bei dalyviais. Prie šio teksto parengimo prisidėjo Ingrida Kaltauskaitė ir Daumantė Baranauskaitė….
B. Karvelienė: Darbo pokalbyje yra pasakę ,,Mes čigonų nepriimsime“

Dešimtajame tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje ,,Nepatogus kinas“ pasirodė ,,Specialiųjų seansų“ programa. Šiuose seansuose atkreipiamas dėmesys į Lietuvoje aktualias, tačiau nepatogias temas, kurios paprastai nutylimos. Viena jų – romų gyvenimas Lietuvoje, kurią iniciavo Philipo Scheffnerio filmas ,,Vieną gražią dieną“, pasakojantis apie daugiavaikio romų kilmės tėvo emigraciją į Vokietiją. Romų integracijos namų vadovė, parduotuvės v…
Holokausto vaizdavimas dokumentiniame kine ekspertų akimis

Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą masinį žydų genocidą kino režisieriai vaizdavo dokumentiniuose ir vaidybiniuose filmuose. Holokausto reprezentavimo klausimai aktualūs iki šiol: kaip etiškai pristatyti temą, kuo pasireiškia režisieriaus pozicija ir kokie perteikimo būdai vertingesni. Filmas ,,Naktis ir rūkas“ – viena pirmųjų Holokausto refleksijų kine. Režisierius Alainas Resnais, jungdamas apleistų stovyklų pastatų tylą su vaiduokliška kar…
Antropologė: romų paprotinės teisės kaita priklauso nuo visuomenės požiūrio į romus

Romų bendruomenė Lietuvoje – viena labiausiai stigmatizuotų visuomenės grupių, esanti paraštėse, ir dažnai dėl išankstinių nusistatymų linksniuojama negatyviame kontekste. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorė, antropologė Aušra Simoniukštytė pasakoja, kad su romų bendruomene siejamas klajokliškumas buvo būdingas tik ankstesniais laikotarpiais, o tarpukariu romams gyventi, jų pačių vertinimu, Lietuvoje buvo geriausia. Kada romai atkeli…
Įvaizdžio merginos sporto renginiuose džiugina ne visus

Įprasta, jog kone kiekviename bokso turnyre, automobilių ar motokroso lenktynėse dalyvauja ir merginos. Tačiau dažniausiai jos – ne sportininkės. Gausiai vyrų lankomuose renginiuose merginos atlieka „įvaizdžio merginų“ funkciją. Boksininkų Luko Abloževičiaus ir Austėjos Aučiūtės nuomonės apie merginų pasirodymus skiriasi, psichologė Ina Kalvanienė ir lygių galimybių ekspertė Margarita Jankauskaitė teigia, jog tai – moters sudaiktinimas. Su tokia…

2013 - 2024 Lietuvos žmogaus teisių centras. VISOS teisės saugomos.