Vladimiras Lazersonas ir Regina Lazersonienė-Safočinskaitė

lazersonai

Vladimiras Lazersonas (1889–1945)  ir Regina Lazersonienė- Safočinskaitė (1889–1945)

„Arbatą gerdavome „žiūrėjimo būdu“: ant siūlo buvo pririšamas gabaliukas cukraus ir žiūrėdami į jį siurbčiodavome arbatą. Nuo to arbata netapdavo saldesnė, bet visi pralinksmėdavome“, – savo prisiminimuose rašo Tamara Lazersonaitė, profesoriaus, klinikinės psichologijos pradininko Lietuvoje Vladimiro Lazersono duktė. Tariamai saldintą arbatą Vladimiras Lazersonas su šeima gėrė Kauno gete.

Iki prasidedant Holokaustui, Vladimiras Lazersonas kartu su kitu mokslininku Jonu Vabalu-Gudaičiu buvo spėjęs įkurti Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos laboratoriją Vytauto Didžiojo universitete. Jiedu buvo vieninteliai šios srities profesionalai, tik kiek vėliau atsirado gabių mokinių, bet pradžia ir sunkiausi darbai buvo nuveikti laboratorijos įkūrėjų.

Vladimiras, lietuviškame pase pasivadinęs Vladu, privačiame nervų ligų kabinete gydė įvairiausius sutrikimus, taikydavo hipnozę mėgindamas padėti beviltiškiems alkoholikams, nemokamai gydė skurstančiuosius.

Nedaug žinoma apie profesoriaus žmoną, pediatrę Reginą Lazersonienę-Safončinskaitę. Regina taip pat kalėjo Kauno gete, o 1944 m. išvežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Ten gydė kalines, tačiau dėl sunkiai pakeliamų sąlygų mirė.

Vladimiro likimas panašus. Vienas iš psichologijos mokslo Lietuvoje pradininkų 1944 m. išvežtas į Dachau, po metų ten mirė.

Holokaustą išgyveno du iš trijų Lazersonų vaikų – Tamara ir Viktoras. Vyriausias sūnus Rudolfas dar nacių okupacijos pradžioje suimtas baltaraiščių ir vėliau sušaudytas VII forte, Kaune.

„Atminimo akmenys“ Vladimirui Lazersonui ir Reginai Lezersonienei-Safončinskaitei įrengti Vydūno al. 67 Kaune, prie buvusių Lazersonų šeimos namų.

< ATGAL