english

Anastazija Jablonskienė-Bagdonavičiūtė (1875–1943)

Artimieji Anastaziją vadino Flamia arba liepsna, ugnimi. Tokį vardą Anastaziją gavo dėl aštraus ir griežto charakterio.

1943 metų sausį A. Jablonskienė-Bagdonavičiūtė išvežta į Pravieniškių koncentracijos stovyklą, kur kovo mėnesį buvo nužudyta. Pagal anūkės Zofijos Sinkevičienės pasakojimą, tuo metu A. Jablonskienė-Bagdonavičiūtė buvo silpnos sveikatos, tad atėjus pavasariui ją sušaudė kartu su kitais senyvo amžiaus žmonėmis ir vaikais.

Pravieniškių koncentracijos stovykloje ji kalėjo kartu su anūkais Jonu, Aleksu, Zofija, Niuša, dukromis Dora (Teodora) bei Kosta. A. Jablonskienė-Bagdonavičiūtė nužudyta su jauniausiais savo anūkais, vyresnius anūkus ir vaikus naciai išvežė priverstiniams darbams į Vokietiją.

Vienintelė A. Jablonskienės-Bagdonavičiūtės dukra Elžbieta išvengė lagerio – suimant šeimos narius ji buvo išvykusi. Karo metu Elžbieta sugebėjo pasislėpti, naciai jos nerado.

Iš viso Anastazija pagimdė 18  vaikų.

„Atminimo akmuo“ Anastazijai Jablonskienei-Bagdonavičiūtei įrengtas Panevėžyje, J. Tilvyčio g. 1.