english

Mendelis Rilas

(g. 1875, nužudytas 1941 m. Skaudvilėje).

(Iš paskutinio Plungės žydo Jakovo Bunkos atsiminimų apie savo senelį Mendelį Rilą)

Senelis iš motinos pusės Mendelis Rilas gydydavo „rože“ vadinama liga sergančius ligonius, nes gydytojai buvo bejėgiai. Tai iliustruoja iki šio laiko išlikęs žemaitiškas pasakymas, kad yra trys „smerčio“ (mirties) priežastys: „čiongs, ruožė ė išgostis“ (skersvėjis, rožė ir išgąstis).

Pas senelį, kurį dabar vadintume ekstrasensu, ateidavo ir atvažiuodavo ne tik žydai, bet ir žemaičiai iš visos Plungės pylinkės ir tolimesnių kaimų bei miestelių. Į stiklinę jis įpildavo vandens arba, jei ligonis atsinešdavo, limonado, eidavo į kitą kambarį, nes savo užkalbėjimą laikė paslaptyje, kažką murmėdamas dešinės rankos rodomuoju pirštu vedžiodavo – sukdavo aplink stiklinę keletą minučių. Baigęs užkalbėjimą, atnešdavo pacientui, liepdavo gerti po šaukštelį kelis kartus per dieną, o jei reikės, prašė ateiti dar kartą.

Iš anksto jokio užmokesčio neimdavo ir apskritai jo neprašydavo. Jeigu pagijęs atnešdavo dovanų, priimdavo, o jeigu ne – blogo žodžio nesakydavo.

Man nedavė ramybės tas būrimas, labai norėjau sužinoti paslaptį ir prašiau, kad pasakytų, bet senelis pažadėjo paaiškinti, kai jis bus labai senas. Tik savo gilios senatvės senelis nesulaukė, jį kartu su senele ir viena mano sesute nužudė Skaudvilėje, į kurią jie buvo nuvažiavę aplankyti ten nutekėjusios dukros. Taip senelis savo paslaptį nusinešė į kapus.

Ne visi tikėjo tokiu užkalbėjimu, bet daug žmonių išgydavo. Kartą iš kaimo tėvai atvežė sutinusią, raudonu veideliu mergaitę. Jie sakė apie senelį sužinoję iš išgijusio kaimyno ir meldė padėti, nes gydytojai tik rankomis skėsčiojo, o jis esąs jų paskutinė viltis. Senelis vėl pakartojo vandens užkalbėjimą, liepė juo girdyti mergaitę, dar apie jos veidelį vedžiojo rankomis ir užsimerkęs kalbėjo maldelę. Mūsų visų nuostabai ir džiaugsmui po dviejų savaičių tie žmonės su dukra vėl atvažiavo. Mergaitė buvo sveika, žvali ir graži, o mūsų namuose liko daug dovanų – kiaušinių, sviesto, grietinės, sūrio ir keletas gyvų vištų.

Mendelis Rilas kartu su žmona Golda augino penkis vaikus. Buvo rūpestingas šeimos tėvas, kuris verslaudamas kepė riestainius (beigelius), rūkė silkę. Tai buvo darbštus ir nesavanaudis žmogus, pasiruošęs padėti artimui.

Atminimo akmuo Mendeliui Rilui įrengtas  Rietavo g. 23, kur M. Rilas gyveno ir dirbo.