Samuelis Petuchauskas

petuchauskas

Samuelis Petuchauskas (1894–1941)

„Jie atėjo. Motina galvojo, kad jie ieško komunistų, o buvo tėvas nepartinis. Ji jiems sakė, kad jie suklydo, kad tėvas nėra komunistas, kad jis –  lietuvių patriotas ir nubėgusi atnešė Kunigaikščio Gedimino ordiną, kurį tėvas gavo 1938 m. Policininkai nusijuokė, nustūmė motiną, tėvą išsivedė ir jo daugiau nematėm. Mama, kaip ir kiti žydai, negalėjo suprasti. Jie ilgą laiką netikėjo, kad yra Paneriai“, – taip akimirką, kai paskutinį kartą matė savo tėvą Samuelį Petchauską, prisimena vienintelis jo sūnus prof. Markas Petuchauskas.

Samuelis Petuchauskas – išskirtinis tarpukario Lietuvos savivaldybininkas iš Šiaulių. Nors buvo gimęs Vilniuje, S. Petuchauskas, atrodo, visą savo energiją skyrė tam, kad augantis pramoninis miestas taptų patogesnis ir modernesnis jo gyventojams: nuo vandentiekio gerinimo, muziejaus-bibliotekos rūmų statybos iki vidaus pasų išdavimo – viskas buvo svarbu šiam mažakalbiui, nepaliaujamai dirbusiam šiauliečiui. Keitėsi burmistrai, socialdemokratą keitė tautininkas, o S. Petuchauskas vis buvo išrenkamas Šiaulių viceburmistru. Ir taip – 20 metų, kol Maskva panaikino savivaldybes.

Prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, Petuchauskai persikėlė į Vilnių. Šeima jau buvo įtraukta į vežamųjų į Sibirą sąrašus. Ko nespėjo padaryti viena okupacinė valdžia, pabaigė kita. Samuelis Petuchauskas buvo suimtas 1941 m. vasarą, kaip prisimena M. Petuchauskas, trijų, gražiai nuaugusių vyrų elegantiškais šviesiais kostiumais iš Vilniaus saugumo policijos. Tos pačios, kuriai vadovavo liūdnai pagarsėjęs Aleksandras Lileikis. S. Petuchauskas sušaudytas tų pačių metų rugpjūtį Paneriuose.

„Atminimo akmuo“ Samueliui Petuchauskui įrengtas prie Šiaulių miesto savivaldybės, Vasario 16-osios g. 62 Šiauliuose, ten, kur ilgus metus dirbo S. Petuchauskas. 

< ATGAL