Kas yra žmogaus teisės

Asmens pareigos

Viešojoje erdvėje kartais teigiama, kad nuolat kalbama apie teises, tačiau nieko nesakoma apie pareigas. Tačiau esminis žmogaus teisių ir laisvių požymis yra tai, kad teisių ir laisvių atsiradimas, jų įgyvendinimas nesiejamas su pareigų vykdymu. Kitą vertus, kaip jau rašyta ankstesniuose straipsniuose, daugelis žmogaus teisių ir laisvių nėra absoliučios, jos ribojamos kito žmogaus teisių ir laisvių. Todėl pirmoji kiekvieno asmens pareiga – gerbti kito teises.

Konstitucijos 28 straipsnyje suformuluotas ypač svarbus konstitucinis žmogaus teisių principas, jame nurodoma, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi viena pagrindinių asmens pareigų – ne tik laikytis Konstitucijos, įstatymų, bet ir nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, tai labai svarbus žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo principas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvardytos tokios pareigos, kaip tėvų pareiga (ir teisė) auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (38 straipsnis), vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą (38 straipsnis), asmenims iki 16 metų pareiga mokytis (41 straipsnis), asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių (53 straipsnis), kiekvieno pareiga (ir teisė) ginti Lietuvą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (139 straipsnis), piliečių pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (139 straipsnis).

Reikėtų paminėti, kad asmens pareigoms demokratinių valstybių konstitucinėje doktrinoje ir konstitucijose paprastai neskiriamas didelis dėmesys. Nėra suformuoto ir vieningo pareigų katalogo. Kai kuriose kitų valstybių konstitucijose suformuluota pareiga mokėti mokesčius (pvz., 1947 m. Italijos Konstitucijos 53 straipsnyje). Kartais yra išskiriama ir pareiga atlikti karo ar alternatyviąją tarnybą (pvz., 1949 m. Vokietijos Konstitucijos 12 str.). 1947 m. Italijos Konstitucijos 4 straipsnyje suformuluota bendro pobūdžio asmens pareiga kiekvienam asmeniui pagal savo galimybes ir pasirinkimą veikti ar vykdyti funkcijas, kurios skatintų materialinį ir dvasinį visuomenės progresą, o 54 straipsnyje nurodoma, kad visi privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

Tarptautinės teisės dokumentuose, skirtuose žmogaus teisėms, asmens pareigos arba neįvardijamos, arba joms paprastai skiriama mažai dėmesio. Tarptautinėje žmogaus teisių doktrinoje jos nevaidina svaraus vaidmens.