Apsaugos mechanizmai ET

Europos žmogaus teisių teismas

Europos Žmogaus Teisių Teismas (dar kitaip vadinamas Strasbūro teismu) – tai Strasbūre, Prancūzijoje dirbantis tarptautinis teismas, kuris buvo įkurtas pagal 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 19 straipsnį.

Canstockphoto nuotr.

Teismas kontroliuoja, kaip yra gerbiamos 800 milijonų europiečių žmogaus teisės 47-iose Europos Tarybos šalyse, kurios ratifikavo Konvenciją.

Šio teismo pirmoji sesija įvyko 1959 metais, po to kai 1953 metais įsigaliojo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir tik nuo 1998 metų Europos Žmogaus Teisių Teismas tapo nuolat veikianti tarptautinė institucija.

Teismą sudaro tiek teisėjų, kiek yra valstybių – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalyvių. Teisme teisėjai dirba neatstovaudami jokiai valstybei, jie yra nepriklausomi ir nešališki. Teisėjus renka Parlamentinė Asamblėja iš trijų šalies pateiktų kandidatų sąrašo devynerių metų kadencijai. Teismą sudaro penki skyriai, kurių sudėtis nustatoma trejiems metams, atsižvelgiant į geografinį, lyčių atstovavimo bei skirtingų šalių narių teisės sistemų atstovavimo proporcingumą.

Lietuvos atstovai Europos Žmogaus Teisių Teisme:

  • prof. dr. Egidijus Kūrys (2013 lapkričio 1 d. – …)
  • doc. dr. Danutė Jočienė (2004 – 2013 m.)
  • prof. dr. Pranas Kūris (1994 – 2004 m.)

Nagrinėti skundus Teismui padeda Sekretoriatas, kurį daugiausia sudaro teisininkai iš visų valstybių narių.

Teismas savo darbe taiko Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Pagrindinis teismo uždavinys yra užtikrinti, kad valstybės gerbtų Konvencijoje įtvirtintas teises ir garantijas. Tai daroma nagrinėjant skundus (dar vadinamus „peticijomis”), kuriuos pateikia individualūs asmenys arba valstybės. Taip pat svarbu paminėti, kad Teismas negali iškelti bylos savo iniciatyva, bylos nagrinėjimas yra pradedamas tik po to kai yra gaunamas individualus ar tarpvalstybinis skundas.

Nustačius, kad valstybė pažeidė vieną ar kelias teises ar garantijas įtvirtintas Konvencijoje, Teismas priima sprendimą. Sprendimai yra privalomi, o valstybės turi pareigą jų laikytis. Europos Tarybos Ministrų Komitetas prižiūri sprendimo vykdymą, ypač siekdamas užtikrinti Teismo nustatytos žalos atlyginimo mokėjimą pareiškėjui.

Bylos nagrinėjimo procedūra Teisme yra rašytinė, tačiau tam tikros bylos kartais yra svarstomos viešai. Svarstymai vyksta Žmogaus Teisių pastate Strasbūre. Jie yra vieši, nebent Kolegijos pirmininkas ar Didžiosios Kolegijos pirmininkas nusprendžia kitaip. Visuomenė ir spaudos atstovai gali dalyvauti bylos svarstymuose. Visi bylos svarstymai yra filmuojami ir transliuojami Teismo tinklapyje tą pačią dieną (bylos svarstymus galite stebėti čia).

Europos Tarybos Ministrų Komitetas prižiūri sprendimo vykdymą, ypač siekdamas užtikrinti Teismo nustatytos žalos atlyginimo mokėjimą pareiškėjui.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra tarptautinė sutartis, pagal kurią  Europos Tarybos valstybės narės įsipareigoja užtikrinti pagrindines pilietines ir politines teises ne tik savo šalių  piliečiams, bet visiems, esantiems jų jurisdikcijoje. Konvenciją papildo 14 papildomų protokolų, kurie išplečia konvenciją pridėdami daugiau teisių, kurios bus ginamos, arba iš dalies pakeičia tam tikras konvencijos nuostatas. Protokolų laikytis privalo tik tos šalys, kurios yra prisijungusios prie jų. Vien tai, kad šalis yra Konvencijos valstybė narė dar nereiškia, kad ji privalo prisijungti ir prie papildomų protokolų.

Šios konvencijos valstybėmis narėmis gali tapti tik Europos Tarybos narės. Konvencija, kuri buvo pasirašyta 1950 m. lapkričio mėn. 4 d. Romoje, įsigaliojo 1953 metais. Į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją buvo perkeltos tam tikros teisės iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, bei papildomose protokoluose įtvirtintos teisės yra:

  • teisė į gyvybę;
  • teisė į teisingą bylos nagrinėjimą;
  • teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą;
  • saviraiškos laisvė;
  • minties, sąžinės ir religijos laisvė;
  • nuosavybės apsauga ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, bei papildomi protokolai draudžia:

  • kankinimus ir nežmonišką bei žeminantį elgesį ar baudimą;
  • vergystę ir priverstinį darbą;
  • mirties bausmę;
  • savavališką ir neteisėtą suėmimą;
  • diskriminaciją dėl naudojimosi Konvencijoje numatytomis teisėmis ir laisvėmis ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos taikymas Lietuvos Respublikoje

Lietuvos Respublikai Konvencija ir jos ketvirtasis, septintasis bei vienuoliktasis protokolai įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d. Konvencijos pirmasis protokolas įsigaliojo 1996 m. gegužės 24 d., Konvencijos šeštasis protokolas įsigaliojo 1999 m. liepos 8 d., Konvencijos 13 protokolas įsigaliojo 2004 m. gegužės 1d., o Konvencijos kontrolės mechanizmą pakeičiantis Konvencijos 14 protokolas įsigaliojo 2010 m. birželio 1 d.

Taigi Lietuva prisiimdama tarptautinius įsipareigojimus ir tapdama Konvencijos dalyvė įsipareigojo, kad visos Konvencijos nuostatos bus perkeltos į nacionalinės teisės sistemą, todėl Lietuvoje turi būti užtikrintos visos teisės, kurios yra reglamentuotos konvencijoje ir tuose papildomose protokoluose, kurių valstybė narė yra Lietuva. Kadangi Konvencijos nuostatos tapo nacionalinės teisės dalimi,  teismai privalo laikytis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, bei sekti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas apsaugos mechanizmas:

Į Europos Žmogaus Teisių Teismą gali kreiptis asmenys, Nevyriausybinės organizacijos ar asmenų grupės, kurių teisės ar laisvės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose buvo pažeistos. Valstybės taip pat gali kreiptis į šį Teismą pateikdamos pareiškimą prieš kitą valstybę, konvencijos dalyvę. Bylos gali būti keliamos vienai ar kelioms valstybėms, kurios yra įsipareigojusios pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Svarbu pabrėžti, kad atsakovu byloje gali būti tik valstybės, kurios yra konvencijos dalyvės.

Europos Žmogaus Teisių Teisme yra nagrinėjami 2 tipų skundai:

  • Tarpvalstybiniai skundai – Vienos valstybės pateiktas skundas prieš kitą valstybę, kuri yra konvencijos dalyvė ir kuri pažeidė Konvenciją;
  • Individualūs skundai (peticijos) – pateikiami fizinių asmenų, Nevyriausybinių organizacijų, asmenų grupių.
  1. Individualią peticiją gali pateikti bet kas, teigiantis, kad jo/jos teisės buvo pažeistos. Pareiškėjas neprivalo būti vienos iš valstybių, Europos Tarybos narių, pilietis. Pažeidimą, kuris yra skundžiamas, turi būti padariusi viena iš valstybių, kurių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje yra taikomos Konvencijos nuostatos.
  2. Pareiškėjas, tiesiogiai ir asmeniškai turi būti pažeidimo, dėl kurio skundžiama, auka;
  3. Pareiškėjas gali būti privatus ar juridinis asmuo, pavyzdžiui, kompanija, asociacija;
  4. Kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą nėra būtina turėti advokatą, kuris paruoštu individualią peticiją, asmuo tai gali padaryti savarankiškai ir pats. Tačiau, teisininko pagalbos prireikia, kai Teismas Valstybei atsakovei nusiunčia pranešimą apie bylą ir prašo pateikti pastabas. Nuo to momento, jei to reikia, pareiškėjams gali būti suteikiama finansinė pagalba  teisinėms paslaugoms apmokėti;
  5. Peticija (skundas) turi būti susijusi su vienu iš Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimu. Negalima skųstis dėl jokio kito, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, teisės dokumento nuostatų pažeidimo, pavyzdžiui, dėl Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ar Pagrindinių teisių chartijos.
  6. Skundas gali būti pateiktas prieš vieną ar daugiau Konvencijos nuostatomis susaistytų valstybių, kurios, Jūsų nuomone, pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją (vienu ar keliais tiesiogiai Jus įtakojusiais veiksmais ar neveikimu).
  7. Peticiją galima paduoti tik dėl valstybės institucijų ar pareigūnų  veiksmų ar neveikimo (pavyzdžiui, teismo ar vykdomosios valdžios institucijos);

            Individualių peticijų (skundų) priimtinumo kriterijai:

  1. Turi būti išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės (turi būti kreiptasi į savo šalies teismus iki galimos aukščiausios institucijos). Reikalavimo išimtimis yra laikomos, tokios priemonės, kurios yra neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios per ilgai. Taigi, net tokiu atveju, kai nebus išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės, peticija bus priimtina, dėl to, kad šalyje galiojančios teisinės gynybos priemonės yra neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios nepaprastai ilgai;
  2. Į Europos Žmogaus Teisių Teismą reikia kreiptis per 6 mėnesius (15 protokolas numato trumpesnį, 4 mėnesių terminą, per kurį reikia kreiptis į teismą, tačiau protokolas dar nėra įsigaliojęs), nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis valstybės aukščiausios instancijos sprendimas.
  3. Peticija negali būti anonimiška;
  4. Teismas nėra apeliacinė institucija, taigi jeigu pateiktas skundas pagal savo esmę bus toks pats, kaip prieš tai nagrinėtas arba kurį teismas atsisakė nagrinėti dėl objektyvių priežasčių, jis bus nenagrinėjamas;
  5. Skundas nebus nagrinėjamas jeigu jis buvo ar yra nagrinėjamas kitoje tarptautinėje institucijoje (pavyzdžiui Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete);
  6. Pareiškėjas turi būti patyręs didelę žalą, išskyrus atvejus, kai iš pagarbos žmogaus teisėms pagal Konvenciją ir jos protokolus, peticiją reikia nagrinėti iš esmės, ir jokia byla negali būti atmesta šiuo pagrindu, jeigu jos tinkamai neišnagrinėjo valstybės teismas;
  7. Konvencijos pažeidimas turi būti padarytas valstybės atsakovės jurisdikcijoje (teritorijoje) arba jos veiksmingai kontroliuojamojoje teritorijoje;
  8. Įvykiai, dėl kurių yra kreipiamasi į Teismą, turi būti įvykę po konvencijos/protokolų įsigaliojimo;

         Individualios peticijos (skundo) formos reikalavimai:

  1. Teismo oficialios kalbos yra anglų ir prancūzų, tačiau skundas gali būti pateiktas bet kuria kalba, kuri yra laikoma valstybine kalba vienoje iš Konvencijos valstybių narių;
  2. Peticijoje turi būti nurodyta, kokios Konvencijos garantuojamos teisės buvo pažeistos, bei trumpai aprašoma situacija susijusi su pažeidimu;
  3. Skunde reikia pateikti trumpą, iki 3 puslapių, informaciją apie pažeidimą ar pažeidimus. Informacija turi būti pateikiama chronologine įvykių tvarka;
  4. Kartu su peticija turi būti pateikiamos dokumentų susijusių su skundu kopijos (pvz.. Nacionalinių teismų priimtų sprendimų kopijos). Dokumentų kopijos turi būti pateikiamos chronologine tvarka (t.y. pagal jų datą). Pažymėtina, kad dokumentai, kurie yra pateikiami teismui nebus grąžinami, todėl nereikėtų siųsti dokumentų originalų;
  5. Skunde turi būti nurodyta pagrindinė asmeninė informacija: aukos vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data, adresas. Pasikeitus adresui ar kitai svarbiai informacijai, peticijos teikėjas turi būtinai kuo skubiau apie tai įspėti Teismą;
  6. Skunde būtinai turi būti nurodyta valstybė narė, prieš kurią yra nukreiptas skundas;
  7. Skundas gali būti siunčiamas tik paštu.

Kontaktai, kur gali būti teikiama individuali peticija:

The Registrar

European Court of Human Rights

Council of Europe

F-67075 Starsbourg cedex

 

Susiję straipsniai