Apsaugos mechanizmai JTO

JT Komitetas prieš kankinimus

Lietuva yra Valstybė narė, tad vadovaujantis Konvencija prieš kankinimą, ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį, turi teisę teikti individualius skundus nuo 2014 sausio 20 d.

Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimus yra nepriklausomų ekspertų institucija. Šis komitetas stebi, kaip yra įgyvendinamos 1987 m. Jungtinių Tautų Konvencijos nuostatos prieš kankinimus, ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį.

Komitetą sudaro 10 nepriklausomų ekspertų, kurie yra pripažinti žmogaus teisių apsaugos srities profesionalai, ir yra aukštos moralės asmenys.

Canstockphoto nuotr.

Jungtinių Tautų Konvencijoje prieš kankinimus, ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį yra įtvirtinti valstybės įsipareigojimai: kiekviena valstybė, šios konvencijos Šalis, užtikrina, kad visi kankinimo veiksmai pagal jos baudžiamąją teisę būtų laikomi nusikaltimais; Jokia valstybė, šios Konvencijos Šalis, neišsiunčia, negrąžina ir neišduoda asmens kitai valstybei tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jam iškiltų pavojus būti kankinamam; Šalis, konvencijos dalyvė, privalo numatyti atitinkamas bausmes už kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį.

Šioje Konvencijoje „kankinimas“ – tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas arba kančia siekiant išgauti iš jo ar trečiojo asmens informaciją, arba prisipažinimą, nubausti jį už kokį nors veiksmą, kurį jis arba trečiasis asmuo įvykdė ar yra įtariamas jį įvykdęs, arba įbauginti ar priversti jį arba trečiąjį asmenį ką nors padaryti, arba dėl bet kurios kokiu nors diskriminavimu grindžiamos priežasties, kai tokį skausmą ar kančią sukelia viešosios valdžios pareigūnas ar kitas oficialias pareigas einantis asmuo, arba kai jis sukeliamas jam kurstant arba sutinkant ar jo tyliu pritarimu. Šis apibrėžimas neapima tik teisėtomis sankcijomis sukeliamo, joms būdingo arba su jomis susijusio skausmo ar kančios.

Pagrindiniai dokumentai, kurias remiantis yra vykdoma Jungtinių Tautų Komiteto prieš kankinimus veikla

– Jungtinių Tautų Konvencija prieš kankinimus, ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį.

 

– Konvencijos prieš kankinimus, ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį fakultatyvusis protokolas

Jungtinių Tautų Komiteto prieš kankinimus vykdoma veikla/priežiūros mechanizmas

1) Valstybių pranešimai

Valstybei ratifikavus atitinkamą Konvencija, ji prisiima įsipareigojimą laikyti toje Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių standartų. Tačiau tai nėra pakankama garantija, kad atitinkami žmogaus teisių standartai toje valstybėje bus iš tikrųjų pripažįstami, nes praktika rodo,kad valstybės ne visada yra linkusios laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Todėl be ratifikavimo valstybė privalo prisiimti papildomą pareigą periodiškai teikti ataskaitas atitinkamos konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčiam komitetui, kad šis galėtų vertinti kaip valstybė laikosi savo įsipareigojimų pagal konvenciją. Tačiau Komitetai, gavę valstybės ataskaitas vien jomis nesivadovauja. Siekiant objektyviai ištirti ir įvertinti, kaip valstybės laikosi atitinkamų žmogaus teisių standartų, pasitelkiami ir kiti šaltiniai – nevyriausybinių organizacijų ataskaitos apie atitinkamų žmogaus teisių padėtį (dar vadinamos „šešėlinėmis“ ataskaitomis), Jungtinių tautų institucijų bei tarpvyriausybinių organizacijų nuomonės ir vertinimai, akademinių institucijų vertinimai ir žiniasklaida. Remiantis visais šiais šaltiniais, bendradarbiaudami su atitinkamų valstybių, pateikusių savo ataskaitas, atstovais, komitetai pateikia savo vertinimą bei rekomendacijas, kurios nors teisiškai nėra privalomos, politiškai yra labai svarbios. Todėl valstybės – konvencijų dalyvės linkusios į šias pastabas atsižvelgti ir jų laikytis.

2) Tarpvalstybiniai skundai

Tai skundai, kurie yra pateikiami komitetui dėl žmogaus teisių ir laisvių įtvirtintų pakte įgyvendinimo. Tarpvalstybiniai skundai yra teikiami valstybių, kurios yra pakto narės, dėl pažeidimų, kurie buvo padaryti kitose konvenciją įgyvendinančiose valstybėse narėse.

3) Patikrinimai

Patikrinimai, kurie yra vykdomi valstybėse, konvencijos dalyvėse, gavus patikimą informaciją apie rimtus ir pasikartojančius žmogaus teisių pažeidinėjimus valstybėje narėje.

4) Individualios peticijos

– Komitetas nagrinėja individualias peticijas dėl Pakte įtvirtintų teisių pažeidimų. Būtina sąlyga, kad valstybė, prieš kurią yra nukreipta peticija, būtų 1987 m. Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimus, ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį valstybė narė.
– Kad individuali peticija būtų priimta ir nagrinėjama Jungtinių tautų Komitete prieš kankinimus ji turi atitikti tam tikrus priimtinumo kriterijus ir reikalavimus keliamus pačios peticijos formai.
– Individualią peticiją gali pateikti bet kas, teigiantis, kad jo/jos teisės buvo pažeistos.
– Nėra būtina turėti advokatą, kuris paruoštu individualią peticiją, asmuo tai gali padaryti savarankiškai ir pats. Svarbu pastebėti tai, kad tuo metu kai yra nagrinėjama individuali peticija, komitetas neužtikrina ir neteikia jokios formos teisinių paslaugų besikreipiančiajam asmeniui.
– Jeigu asmuo pats negali pateikti peticijos, tai už jį gali padaryti kitas asmuo, tačiau turi būti nurodyta dėl kokių priežasčių jis negalėjo to padaryti (pvz., individualios peticijos pateikimo metu asmuo yra įkalinimo įstaigoje).
– Galutiniai komitetų sprendimai, dėl peticijų yra vieši. Tačiau jeigu asmuo pageidauja, kad asmeninė informacija ar/ir tam tikri jautrūs asmeniniai faktai nebūtų atskleisti galutiniame ir viešame komiteto sprendime, jis turi tai nurodyti peticijoje.

Individualių peticijų priimtinumo kriterijai

I. Besikreipiantis asmuo (arba asmuo, kurio vardu pateikta peticija) yra tariamo pažeidimo auka. Turi būti įrodyta, kad tariama auka yra asmeniškai/tiesiogiai nukentėjusi nuo žmogaus teisių pažeidimo įvykdyto valstybės, konvencijos dalyvės, pareigūnų. Komitetas kompetentingas nagrinėti peticijas tik dėl valstybės organų ar pareigūnų veiksmų ar neveikimo, kuriais pažeisti šios valstybės įsipareigojimai pagal Paktą;
II. Komitetas yra kompetentingas nagrinėti peticijas tik dėl pažeistų teisių ir laisvių, įtvirtintų Pakte bei jo protokoluose, dėl kurių valstybė narė nėra padariusi jokių išlygų;
III. Įvykiai, dėl kurių yra kreipiamasi į komitetą, turi būti įvykę po konvencijos/pakto/protokolų įsigaliojimo;
IV. Peticija, tuo pačių pagrindu nėra ar nebuvo nagrinėjama kitoje tarptautinėje ar regioninėje institucijoje/organizacijoje.
V. Turi būti išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės. Šis reikalavimas turi išimčių, tokiomis priemonėmis bus nelaikomos neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios per ilgai teisinės gynybos priemonės. Taigi, net tokiu atveju, kai nebus išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės, peticija bus priimtina, dėl to, kad šalyje galiojančios teisinės gynybos priemonės yra neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios nepaprastai ilgai;
VI. Negalima kreiptis į komitetą antrą kartą tuo pačiu pagrindu, jeigu jau vieną kartą buvo kreiptasi ir peticija tuo pačiu pagrindu buvo atmesta;
VII. Komitetas, nėra apeliacinė institucija, todėl į ją negalima kreiptis dėl to, kad būtų peržiūrimas valstybėje narėje priimtas sprendimas atitinkamoje byloje. Komitetas kompetentingas nagrinėti ar valstybėje narėje įvyko pažeidimas atitinkamoje situacijoje;
VIII. Skundas turi būti pakankamai pagrįstas, tai yra jame turi būti pateikta kaip įmanoma daugiau įvykio detalių, faktų.
IX. Komitetas kompetentingas nagrinėti tik peticijas, dėl pažeidimų, kurie yra įvykdyti valstybėse narėse.
X. Konvencijoje nėra nurodyta laiko, per kurį reikia kreiptis į komitetą, tačiau tas laiko tarpas, kuris yra skaičiuojamas nuo to momento, kada yra išnaudojama paskutinė vidaus gynybos priemonė negali būti „neprotingai“ ilgas laiko tarpas, tai yra toks laiko tarpas, kuriam praėjusius jau sunku būtų įrodyti praeityje vykusius pažeidimus.

Individualios peticijos formos reikalavimai

I. Peticija turi būti pateikiama raštu viena iš oficialių Jungtinių Tautų organizacijos kalbų (Anglų k., Prancūzų k., Arabų k., Kinų k., Rusų k., Ispanų k.);
II. Peticija bus nepriimtina jeigu ji bus pateikta anonimiškai;
III. Peticija turi atitikti visus formai keliamus reikalavimus;
IV. Peticijoje turi būti nurodyta pagrindinė asmeninė informacija: aukos vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data, adresas. Pasikeitus adresui ar kitai svarbiai informacijai peticijos teikėjas turi būtinai kuo skubiau apie tai įspėti komisiją, kuri nagrinėja skundą;
V. Būtinai turi būti nurodyta valstybė narė, prieš kurią yra nukreiptas skundas. Jeigu skundas yra pateikiamas kito žmogaus vardu reikia pateikti įgaliojimą, atlikti tokius veiksmus;
VI. Skunde nurodyti visus įvykio faktus, taip pat teises kurios yra skundžiamos;
VII. Peticijoje turi būti nurodyta, kokiomis vidaus teisinės gynybos priemonėmis buvo pasinaudota prieš kreipiantis į komitetą;
VIII. Kartu su peticija turi būti pateikiamos dokumentų susijusių su skundu kopijos (pvz: Nacionalinių teismų priimtų sprendimų kopijos). Dokumentų kopijos turi būti pateikiamos chronologine tvarka (t.y. pagal jų datą). Jeigu pateikiami dokumentai yra kita kalba, nei Jungtinių Tautų organizacijos pagrindinės kalbos, turi būti pateikiamas tų dokumentų vertimas į bet kurią vieną iš oficialių kalbų.
IX. Peticija apimtis neturėtų būti didesnė, kaip 50 lapų (be priedų). Jeigu peticijos apimtis yra didesnė, kaip 20 lapų, kartu su ja turėtų būti pateikta ir santrauka, kurioje atsispindėtų svarbiausi skundo elementai ir kurios apimtis būtų iki 5 lapų.

Kontaktai, kur gali būti teikiama individuali peticija

Paštu: Petitions and Inquiries Section
Office of the High Commissioner for Human Rights
United Nations Office at Geneva
1211 Geneva 10, Switzerland
Faksu: + 41 22 917 90 22
(particularly for urgent matters)
Elektroniniu paštu: petitions[at]ohchr.org

 

Susiję straipsniai