Veikla

Ką praėję metai davė Lietuvos žmogaus teisių centrui?

Štai ir sulaukėme dar vienų metų pabaigos. Prisipažinsime, 2016-ieji nebuvo lengvi, kartais tikrai atrodė, kad ambicijos viršija galimybes. Tačiau dar kartą įsitikinome, jog žmogaus atkaklumui ir draugų pagalbai ribų nėra. Tad dabar, lengviau atsikvėpę, galime įsivertinti, kur nuėjome ir ką ketiname veikti toliau.

Kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pradėjome projektą, skirtą lygių galimybių plėtrai Lietuvoje. Portale „Manoteises.lt“ toliau vystėme diskusiją apie diskriminaciją, lygybę, įtraukiojo švietimo koncepciją, didinome visuomenes informuotumą apie Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymus. Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkai Birutė Sabatauskaitė ir Gediminas Andriukaitis atliko išsamų lygių galimybių sritis reglamentuojančių teisės aktų ir visuomeninių organizacijų nuomonės tyrimą. Juo siekta išanalizuoti silpniausias teisinės bazės ir tarnybos veiklos vietas, išskirti būdus, kaip būtų galima stiprinti LGKT veiklą šalyje. Analizės rezultatus pristatysime jau sausį.

Būdami Europos tinklo prieš rasizmą (angl. European Network Against Racism, ENAR) nariais, siekėme keisti nusistovėjusius ir neigiamus stereotipus apie romų tautą. Rengėme diskusijas bei straipsnius, kuriais kalbėjome apie būtinus švietimo sistemos pokyčius, pasakojome atkakliai savo tikslų siekiančių romų istorijas.

Spalį šventėme 10-ąjį žmogaus teisių festivalio „Nepatogus kinas“ gimtadienį. Renginio metu Lietuvoje lankėsi režisieriai ir kino ekspertai iš tokių šalių kaip Vokietija, Jordanija, Kanada, Iranas ir t.t. Žiūroviškiausiu filmu paskelbta Jerry Rothwello juosta „Kaip pakeisti pasaulį?“ Filmo centre – „Greenpeace“ organizacija, įgavusi kultinį statusą, tačiau, kaip ir daugelis kitų pilietinių judėjimų, neišvengusi susikertančių ambicijų ir vizijų išsiskyrimo. Specialųjį žiuri paminėjimą pelnė Ognejeno Glavonićiaus filmas „Gylis 2“ bei Marie Brumagne ir Bramo van Cauwenberghe‘o kūrinys „Atmink savo vardą, Babilone“. Konkursinės programos nugalėtoju žiuri pripažino Tatianos Huezo filmą „Audra“.

Ypatingai džiaugiamės šiemet startavusia edukacine platforma „Nepatogaus kino klasė“. Esame įsitikinę, kad kinas padeda augti, tad pristatome moksleiviams pritaikytus filmus, kuriuose gvildenamos svarbios, tačiau ne visada patogios socialinės temos. Mokytojams, savo mokiniams norintiems parodyti šiuos filmus, tereikia užsiregistruoti. Tai padaryti jie gali nemokamai.

Bene daugiausiai jėgų šiemet pareikalavo į Lietuvą, pirmąją iš Baltijos valstybių, atgabenti ir įmontuoti „Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine). Keturiuose Lietuvos miestų šaligatviuose atsirado 19 žalvariu dengtų lentelių, įamžinančių Holokausto aukas. Jas įdėjo pats idėjos autorius, vokiečių menininkas Gunteris Demnigas. Mūsų šalis tapo 21-ąja valstybe, prisijungusia prie didžiausio Europos memorialo po atviru dangumi. Tokių „Atminimo akmenų“ žemyne beveik 60 tūkst. Rugsėjį prie dviejų atminimo lentelių vyko akcija VARDAI, kurios metu garsiai skaityti Holokausto aukų vardai ir pavardės.

Švietimo ir mokslo ministerijoje patyliukais priiminėjant religinėmis dogmomis paremtą Sveikatos bei lytiškumo ir rengimo šeimai programą, kartu su kolegomis iš kitų organizacijų ėmėme triukšmauti. Padedami choreografo Šarūno Kirdeikio, garsiai pareiškėme, kad nepilnamečiai turi teisę į kokybišką ir mokslu grįstą lytinį švietimą. Organizavome ir protesto akciją „Mokslas lai apšviečia lytinį ugdymą Lietuvoje“, dalyvavome darbo grupės posėdžiuose. Rezultatas gal ir netobulas, bet nebe toks baisus, koks galėjo būti.

Minėdami Knygnešio dieną, atkreipėme dėmesį į kokybiškos ir inovatyvios žurnalistikos poreikį. Žmonių remiami įgyvendinome projektą „Apie žmones iš naujo“. Ačiū visiems prisidėjusiems! Dėl jūsų multimedijų žurnalistė Berta Tilamntaitė, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus, apžvalgininkai Karolis Vyšniauskas ir Lina Žigelytė, visuomenininkė Amit Belaitė, lygių galimybių ekspertė Daiva Baranauskė, komiksų autorė Miglė Anušauskaitė ir „Manoteises.lt“ redaktorė Jūratė Juškaitė papasakojo įdomias, įkvepiančias ir susimąstyti verčiančias istorijas.

Ačiū visiems savanoriams, praktikantams, partneriams ir draugams, savo triūsu prisidėjusiems prie Lietuvos žmogaus teisių centro veiklos. Viliamės, kad ir toliau sėkmingai darbuosimės, kelsime nepatogius klausimus ir kąsime tiems, kurie manys galintys paminti pagrindinius žmogaus teisių principus.