Naujienos Lietuvoje

Po 15min.lt straipsnio Lygių galimybių kontrolierius tirs, ar IKEA diskriminavo neįgalų vaiką

Ketvirtadienį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pradėjo tyrimą dėl IKEA parduotuvėje į vaikų žaidimų kambarį neįleisto cerebriniu paralyžiumi sergančio berniuko. Tyrimas pradėtas po 15min.lt straipsnio, kuriame lentvariškė Jelena Ramaškienė papasakojo buvusi įskaudinta IKEA parduotuvės personalo.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. / „Ikea“ vėliavos (15min.lt)

Moteris pasakojo, kad sekmadienį su vyru, dukterimi ir cerebriniu paralyžiumi sergančiu šešiamečiu sūnumi apsilankė IKEA parduotuvėje ir ketino su nevaikštančiu ir sėdėti be pagalbos negalinčiu vaiku pabūti vaikų žaidimų kambaryje. Tačiau jai buvo paaiškinta, kad tėvai neįleižiami. „Tuomet man pasakė, kad negali įleisti ne tik mano vaiko, bet ir manęs. Manęs, nes neįleidžia tėvų, o vaiko, nes neturi galimybių juo pasirūpinti, – sakė pašnekovė. – Aš bandžiau paaiškinti, kad neatsikąsiu nei stalo, nei kėdės, tiesiog pabūsiu su savo vaiku pusę valandos. Suprantu, kad joms būtų sunku mano sūnų prižiūrėti, todėl to neprašiau.“

Ketvirtadienį LGKT atstovas spaudai Valdas Dambrava sakė, kad tarnyba išsiaiškins įvykio aplinkybes.

IKEA: vaikai kambaryje žaidžia be tėvelių, tokios taisyklės

Prieš tai ignoravę 15min.lt klausimus, po straipsnio apie berniuką publikavimo sukruto ir IKEA atstovai. Ketvirtadienį 15min.lt atsiųstame parduotuvės vadovo Mariaus Martinaičio atsakyme teigiama, kad IKEA siekia, kad kiekvienas, apsilankęs šioje parduotuvėje, rastų saugią aplinką. „Su vaikais į IKEA parduotuvę atvykstantys pirkėjai turi galimybę savo mažylius trumpam palikti Småland žaidimų kambaryje. Čia, specialiai 3–7 metų vaikams pritaikytoje žaidimų erdvėje, mažieji pagal bendrąsias IKEA parduotuvių taisykles priimami be tėvelių ir žaidžia savarankiškai. Juos prižiūri ir jų saugumą užtikrina mūsų darbuotojai, – cituojamas parduotuvės vadovas. – Vaikai, kurie negali ar nenori pasilikti be tėvelių, gali laisvai žaisti ir leisti laiką su kitais vaikais atviroje žaidimų zonoje IKEA restorane, vaikų kine ir visoje parduotuvėje įrengtose žaidimų stotelėse.“

Apie šį konkretų atvejį atsakyme nekalbama, tačiau parduotuvės atstovai tikino susisieksiantys su J.Ramaškiene.

Skundų dėl diskriminavimo – ne vienas

LGKT patarėjo Vyčio Muliuočio teigimu, tarnyba tyrė kelis skundus dėl neįgalių vaikų diskriminacijos. Į tarnybą kreipėsi moteris, kuri teigė, kad viena sostinės poliklinikų nepasirūpino judėjimo negalią turinčiais pacientais. Kadangi pastate nebuvo įrengto nei lifto, nei keltuvo, mama savo nevaikščiojantį kelių metų amžiaus vaiką buvo priversta į skirtinguose aukštuose esančius kabinetus nešioti pati. Po tyrimo tarnyba rekomendavo Vilniaus miesto savivaldybei išspręsti šią problemą.

Vieną svarbiausių skundų dėl neįgalių vaikų diskriminacijos tarnyba gavo 2013 metais. Tuomet tris sunkia genetine liga sergančius vaikus auginančiai motinai teko nueiti kryžiaus kelius, kad jiems būtų skirti JAV sukurti 6-ojo tipo mukopolisacharidozei gydyti skirti vaistai. Mergaitei ir kitiems dviem šeimoje augantiems vaikams gydymas buvo būtinas, kad liga sustotų progresavusi, pagerėtų gyvenimo kokybė, vaikai, kurie yra ypač gabūs ir protingi, galėtu realizuoti save moksluose bei gyventi pilnavertį gyvenimą be nuolatinio skausmo ir nerimo apie sveikatos pablogėjimą bet kuriuo metu.

Vaikų motina kreipėsi į visas aukščiausias institucijas, tačiau atsakymų arba nesulaukdavo, arba buvo teigiama, kad gydymas per brangus ir neefektyvus. Vidutinė jo kaina metams, vienam 40 kg sveriančiam pacientui yra 2,3 mln. Lt. Vaistų gamintojas siūlė derėtis dėl vaisto kainų, tačiau Lietuvos institucijos net neatsakė į jos kreipimąsi. LGKT nustatė, kad Lietuva, nekompensuojanti vienintelio įmanomo gydymo nuo šios ligos, diskriminuoja vaikus ir pažeidžia tarptautinius teisės aktus.

Šis straipsnis publikuotas portale 15min.lt.

 

Komentarai (0)
Susiję straipsniai