Neseniai patvirtintoje Seimo pavasario sesijos darbų programoje – ilgas sąrašas iniciatyvų, varžančių LGBT* žmonių teisės, informuoja asociacija LGL.
Pirmiausia tai – liūdnai pagarsėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimas. Siūloma teiginį „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ papildyti šeimos samprata: kad ji sukuriama sudarius santuoką; taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Primename, kad po konservatoriaus Rimanto Jono Dagio registruotu pakeitimu pasirašė net 108 Parlamento nariai.
R. J. Dagys taip pat siūlo papildyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, nutaręs, kad vaikai turi „prigimtinę teisę į tėvą ir motiną“. Lyčių skirtybė esą užtikrins vaiko interesų apsaugą ir globojant ar įsivaikinant, tad draudžiami teisės aktai, teigiantys kitaip. Politikas užregistravo ir Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siekiama dar kartą įtvirtinti minėtąsias nuostatas. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas būtų papildytas „tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo“ principu.
Siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodeksą papildyti šeimos kaip vertybės viešu niekinimu kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais. Už tokią veiką grėstų kelių tūkstančių litų bauda. Aiškinamuosiuose raštuose teigiama, kad pakeitimas yra būtinas, siekiant apsaugoti heteroseksualius asmenis nuo diskriminacijos LGBT* renginių metu.
Šiuo metu egzistuojantį draudimą diskriminuoti dėl lytinės orientacijos, Baudžiamajame kodekse siekiama papildyti išimtimi. Pagal ją, seksualinio elgesio ar seksualinės praktikos, įsitikinimų ar pažiūrų kritika arba aptarimas, arba įtikinėjimas pakeisti tokį elgesį, praktiką, įsitikinimus ar pažiūras, savaime nebūtų nelaikoma tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu, diskriminavimu ar skatinimu diskriminuoti. Tai ypatingai grėsminga mūsų visuomenėje, kurioje ir taip, pagal Pagrindinių teisių agentūros duomenis, žmonės dažniausiai iš visų ES valstybių pastebi neapykantos kalbą prieš LGBT* asmenis, rečiausiai prisipažįsta pažįstantys homoseksualų asmenį.
Nors ir pralaimėjusi Europos Žmogaus Teisių Teisme bylą prieš L., Lietuva neskuba įgyvendinti įsipareigojimų dėl translyčių asmenų teisių apsaugos. Nereglamentuodami lyties keitimo tvarkos, Seimo nariai siekia lyties pakeitimo galimybę Lietuvoje apskritai uždrausti bei įteisinti ydingą praktiką, kada civilinės būklės įrašai dėl užsienyje atlikto lyties pakeitimo medicininiu būdu būtų keičiami tik teismo sprendimu.
Pastebime, kad homofobiškų iniciatyvų kiekvienos sesijos metu nemažėja. Nors jos yra vilkinamos ir, laimei, ne priimamos, o atidedamos arba grąžinamos, tai formuoja atstumiančią ir priešišką atmosferą Lietuvoje nemažai daliai jos žmonių. Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL siekia pradėti dialogą su Seimo vadovybe, aptarti šių pakeitimų žalą, dabartinę LGBT* teisių situaciją Lietuvoje. Tačiau jokio atsakymo į kvietimą bendradarbiauti, deja, vis dar nesulaukėme: LGL raštas Seimo pirmininkei.
