Naujienos Lietuvoje

Seksualinių nusikaltimų aukoms Lietuvoje trūksta specialistų pagalbos

Lietuvoje beveik pusė registruojamų seksualinių nusikaltimų padaromi prieš nepilnamečius asmenis, o dauguma tokių nusikaltimų aukų yra moterys. Kiek tokių nusikaltimų į statistiką nepatenka nėra žinoma, nes dažnai nusikaltimų aukos  nesikreipia į policiją dėl to, kad pažįsta jas išžaginusį ar išprievartavusį asmenį, bijo aplinkinių kaltinimo, patyčių ar netiki tyrimo efektyvumu. Seime vykusios konferencijos „Pagalbos seksualinio smurto aukoms praktiniai aspektai” metu Policijos atstovai, nevyriausybinės organizacijos ir ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos teigė, kad šių nusikaltimų tyrimai turi būti prioritetiniai, tačiau pripažino, kad specialistų trūksta visose srityse.

Nuotraukoje: Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė ir LR Seimo narė Dalia Kuodytė

Lietuvos Respublikos policijos departamento duomenimis 2014 m., iki gegužės pabaigos, tokių nusikaltimų užregistruota 167 – beveik dvigubai daugiau, nei per tą patį laikotarpį 2013 m. Tačiau policijos departamento atstovas Artūras Bajorinas pabrėžė, kad tendencijas sunku nustatyti, nes nusikaltimų skaičius kasmet svyruoja, o nusikaltimai yra latentiški. Jis, kaip ir kiti konferencijos dalyviai, pabrėžė lytinio švietimo svarbą mokyklose. Pasak pareigūno, šie nusikaltimai išsiskiria tuo, jog dažnai padaromi prieš nepilnamečius asmenis (nuo 31 iki 50%), taip pat iš visų registruotų atvejų 11–15% atveju jų padarymu įtariami nepilnamečiai.

Pagalbą išgyvenusioms seksualinį smurtą turi teikti parengti specialistai

Seimo narės Dalia Kuodytė ir Marija Aušrinė Pavilionienė sutarė, kad dažnai tiek visuomenėje, tiek tiriant seksualinius nusikaltimus kaltinama auka – dėl per trumpo sijono, seksualios išvaizdos ar buvimo ne vietoje. Tačiau iš tiesų reiktų tobulinti ikiteisminio tyrimo atlikimą, pareigūnų ir specialistų apmokymą ir visapusės pagalbos aukai suteikimą.

Gydytojos ginekologės Dr. Kristinos Jarienės nuomone, seksualinį smurtą išgyvenusioms aukoms pagalbą visą parą turi teikti tik tam specialiai parengti specialistai. Pasak medikės, trūksta aiškumo, kaip reikėtų elgtis gydytojams, kai moteris atvyksta apžiūrai, kokius duomenis surinkti, netgi tuo atveju, kai seksualinio smurto auka nesiruošia iškart kreiptis į policiją. K. Jarienės nuomone, remiantis policijos pateikiamais duomenimis, akivaizdu, kad užregistruotų nusikaltimų skaičius yra labai mažas lyginant su realybe, todėl ragino visus prisidėti, kuriant tam tikrą elgesio protokolą medikams. Vis dar pasitaiko atvejų, kai “atvykstama su teismo medikais į priimamąjį ir šaukiama: „kas gali pažiūrėti tą atvežtą išprievartautą moterį?!” – teigė Dr. K. Jarienė.

Prokurorų ir psichologų teigimu, itin svarbu imtis priemonių, kad auka nepatirtų antrinio traumavimo, kai jai reikia pasakoti tą pačią istoriją keletą kartų, taip patiriant neigiamus išgyvenimus dar kartą. Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis teigė, kad imamasi priemonių įtvirtinti Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, pagal kurias pirmosios apklausos metu būtų atliekamas vaizdo įrašas, siekiant išvengti pasikartojančių apklausų, ir kitų pakeitimų, kurie padėtų aukai išvengti ikiteisminio ir teisminio proceso metu patiriamo streso.

Nesikreipia į policiją, nes bijo patyčių, artimųjų kaltinimo

Kauno moterų draugijos psichologė Kristina Navickienė minėjo, kad pasitaiko atvejų, kai dėl švietimo trūkumo ir egzistuojančio aukos kaltinimo dėl nusikaltimo prieš ją, moterys skambina pagalbos telefonu ir prašo padėti įvertinti ar panaudota prievarta gali būti laikoma išžaginimu.

Psichologė apibendrino kodėl praktikoje aukos dažnai nenori kreiptis į policiją arba apskritai kam nors pasakoti apie tokią patirtį: bijo, kad negalės nieko įrodyti, reikės pasiteisinti artimiesiems, jaučia gėdą ir nesaugumo jausmą, kaltina save arba bijo dar labiau nukentėti.

Kristina Navickienė citavo, ką tvirkintai mažametei sakė kaimynas: „Jei kam papasakosi, kas atsitiko, aš kitą kartą padarysiu taip, kad tau dar labiau skaudės”.

Tiek aukai, tiek artimiesiems būtina visapusė pagalba

Prokuroras Osvaldas Stadalius pritarė, kad ypatingai sunku tiriant seksualinio smurto atvejus apklausti nepilnamečius ar mažamečius (iki 14 m.), nes tėvai juos tildo, vaikai bijo atsiverti ir papasakoti visą istoriją, pasitaiko atvejų, kai artimieji kaltina auką, sakydami „nereikėjo ten eiti” ir pan. Organizacijos „Vaiko namas” atstovės Smiltės Jasiulionės teigimu, seksualinio smurto atvejais dažnai tėvai nežino kaip elgtis, kaip palaikyti vaiką, todėl reikalinga pagalba užsakant medicinos ekspertizes, suteikiant psichologinę pagalbą. „Tiek vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, tiek jų artimiesiems reikia visapusio palaikymo” – teigė S. Jasiulionė. Deja organizacija „Vaiko namas”, teikusi visapusę pagalbą ir palaikymą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams ir jų tėvams, užsidarė 2010 m. dėl nutraukto finansavimo.

Sveikatos apsaugos viceministrė: „Nėra susikalbėjimo”

Diskusijoje dalyvavusi Sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė teigė, kad „darosi truputį gėda, kad mes kaip aborigenų tauta ir valstybė, kuri nesugeba pripažinti tobulėjimo”. Viceministrė kreipėsi į Teisingumo viceministrą, sakydama, kad ši „tuojau pat turėtų inicijuoti darbo grupę, duoti mėnesį padaryti tvarką ir pasakytų, ką kaip turime daryti”.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto lektorė Laima Vaigė išskyrė, kad Lietuvoje per paskutinius 5–10 metų teisinė bazė buvo tobulinama, tačiau ir toliau reikėtų ją tobulinti remiantis Lietuvos pasirašyta, bet dar neratifikuota Stambulo konvencija. Jos teigimu, reikalinga įvesti tam tikrus standartus, kad nepasikartotų tokie praktikoje buvę atvejai, kai tiriant bylą dėl išžaginimo kankinant miške, kaltinamasis teismo posėdžio nukentėjusios pradėjo klausinėti apie jos susitikinėjimą su bendradarbiu. „Tokiais atvejais, mūsų pareiga užtriktinti standartus, kad teisėjai neleistų jog tokie klausimai būtų užduodami”.

Viena iš esminių problemų – specialistų trūkumas

Su seksualinio smurto aukomis dirbantys policijos pareigūnai, prokurorai, gydytojai ir nevyriausybinės organizacijos pripažino, kad trūksta specialistų visose srityse: tiek galinčių tirti tokius nusikaltimus, tinkamai apklausti aukas, tiek suteikti joms visapusę, tuo pačiu ir psichologinę pagalbą. Policijos departamentas pasidalijo informacija, kad tokie mokymai organizuojami policijos pareigūnams, tačiau jų poreikis išlieka svarbus.

Diskusiją LR Seime organizavo Kauno moterų draugija.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai