Naujausias tyrimas rodo, kad romų padėtis beveik visais aspektais yra žymiai blogesnė bei Lietuvos vidurkis. Romai labiau skursta, dažniau neturi darbo, 3 kartus rečiau yra savo būsto savininkai, daug rečiau turi skalbimo mašiną, kompiuterį ar automobilį.
Jie daug dažniau negali sumokėti nenumatytų išlaidų, yra mažiau išsilavinę, septynis kartus dažniau gyvena nusikaltimais, smurtu ir vandalizmu garsėjančiame rajone, dvigubai rečiau gali sau leisti atostogauti ne namuose, jų vaikai tris kartus rečiau lanko darželius. Iš viso apklausta 521 šios tautybės asmenų arba ketvirtadalis visų Lietuvoje gyvenančių romų.
Tyrimas nustatė, kad romų namuose gyvena dvigubai daugiau asmenų nei vidutiniškai Lietuvoje. Absoliuti dauguma romų namų ūkių (92 proc.) negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų. Nors dauguma jų turi telefoną ir televizorių, tačiau kompiuterį ar automobilį romai turi daugiau nei dvigubai (2-2,5) karto rečiau nei vidutiniškai šalyje. Vienam romų namų ūkio nariui per mėnesį tenka 4 karus mažiau pinigų (78 EUR; šalies vidurkis – 326 EUR).
Apklausa taip pat atskleidė, jog tarp romų yra didesnė nebaigusių pradinės mokyklos ir neraštingų asmenų dalis (24 proc., šalies vidurkis 2011 m. – 10 proc.), mažesnė pagrindinį ir aukštesnį išsilavinimą turinčių asmenų dalis (32 proc., šalies vidurkis – 49 proc.). Beveik ketvirtadalis respondentų (23 proc.) nurodė, kad per pastaruosius 12 mėn. buvo bent vienas atvejis, kai jie negavo medicininės konsultacijos, nors jos reikėjo (šalies vidurkis – 5 proc.).
Lyginant su 2011 m. surašymo duomenimis, kiek didesnė romų dalis nurodė esantys ekonomiškai aktyvūs (2015 m. 11,6 proc., 2011 m. – 6 proc.), tiesa, romų nedarbo lygis taip pat kiek padidėjo ( 2015 m. 38 proc., 2011 m. – 34 proc.). Darbo rinkoje aktyviau dalyvauja vyrai nei moterys – tarp dirbančiųjų yra kiek daugiau vyrų nei moterų (15 ir 9 proc.), vyrai dažniau nurodė esantys bedarbiais (48 ir 32 proc.). Gana didelė romų dalis nurodė nedirbantys dėl negalios (10 proc.; šalies vidurkis 5 proc.).
Romų tautybės asmenys susiduria su kelis kartus didesne skurdo rizika nei vidutinis šalies gyventojas – skurdo rizikos lygis romų grupėje siekia 75 proc., tuo tarpu šalies vidurkis –21 proc.). Daugiau kaip du trečdaliai (68 proc.) 15 metų ir vyresnių romų negali sau leisti pakeisti nusidėvėjusių drabužių naujais, nedėvėtais drabužiais (šalies rodiklis – 24 proc.), pusė apklaustųjų negali sau leisti turėti dvejas tinkamų batų poras – vieną šaltam, kitą šiltam metų laikui (šalies rodiklis – 2 proc.).
Sociologinis tyrimas „Romų tautybės asmenų padėtis lyginant su kitais šalies gyventojais“ atliktas 2015 m. balandį, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu.
Visas tyrimas.
