Aktualijos

Algirdas: Beprotybė, bet ne aš toks vienas esu („Patys kalti?“)

Jaunystėje gyvenau su mama ir tėvu. Mama turėjo negalią, be to, abu tėvai – pensininkai, tai paprašė, kad išsirašyčiau iš buto. Juk buvau jaunas darbininkas, todėl reikėjo mokėti visą sumą už butą. Gerai, išsirašiau, taip reikėjo mažiau mokėti. Žinoma, tai klaida buvo. O aš pats įsirašiau gyventi pas žmoną. Vėliau mirė mama, tėtis susirado sugyventinę, o butą pardavė. Nustojome bendrauti. Paskui išsiskyriau su žmona, uošvienė pardavė butą.

Algirdas, Martynos Bakaitės nuotr.

Taip ir atsidūriau gatvėje, iš pradžių po įvairias laiptines landžiojau. Buvo žiema, peršalau, amputavo kojas ir tapau neįgaliu. Po to prasidėjo problemos su plaučiais, susirgau bronchitine astma, gulėjau ketverius metus ligoninėj. Taip gavau antrą neįgalumo grupę.

Važiuodavau autobusu be bilietų, neturėdavau pinigų. Į mėnesį papuldavau po kelis kartus ir taip prisirinkau baudų. Policija taip pat išrašydavo baudų, jei pamatydavo išgėrusį. Šitaip prasidėjo problemos su antstoliais. Stojau į biržą, jie neturėjo teisės išskaičiuot pinigų, nes gaudavau socialinę pašalpą. O po to, kai gavau invalidumą, tai man kiekvieną mėnesį, nuo 2010 metų, išskaičiuoja po pusę pašalpos.  Buvau pas antstolius nuėjęs aiškintis, jie man kaip prirašė, aš tiek ir skolingas nebuvau. Kai buvo dar litai, tai paskaičiavau, suma buvo 2000 litų su kapeikom. O po to, kai įvedė eurą, jie prisigalvojo dar daugiau.

Dabar turiu 13 antstolių, ir visi kas mėnesį išsidalina mano pašalpą. Pavyzdžiui, vienas paima 5 eurus, kitas – 10 eurų ir taip suma išdalijama. Paskaičiavome su socialine darbuotoja, kad man dar liko 1000 eurų su kapeikomis sumokėti. Tai dar dveji metai, treji, ketveri. Šiuo metu dar labiau suma išaugo, kaip tai nutiko, nežinau, nes juk ligoninėj ilgai gulėjau, tai autobusais nevažinėdavau. Nežinau, iš kur jie prirašė tokių sumų. Pas antstolius kreipiausi, aiškinausi, iš kur tokios baudos, tačiau jie į kalbas nesileidžia. Nežinau, kur daugiau kreiptis. Beprotybė, bet ne aš toks vienas esu, pusė miesto, jeigu ne daugiau. Kai ateinu pas antstolius, tai matau pas juos ant stalo krūvą  bylų.

Per mėnesį gaunu 90 eurų, 20 eurų  sumoku už nakvynę, nusiperku autobuso bilietą,, ir kas lieka? Maitintis tai reikia. Tai gerai, kad negyvenu kokiam bute, kaip aš susimokėčiau už butą už 90 eurų? O turėčiau gauti 180 eurų. Nepraeina mėnuo, be pinigų sėdžiu.

Portalas manoteises.lt jungiasi prie kampanijos „Patys kalti?“ ir ragina Seimą keisti tesės aktus taip, kad žmonės, turintys įsiskolinimų, galėtų juos išmokėti. Kampaniją inicijavęs Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas siūlo mažinti dalį, kuri nuskaitoma nuo darbo užmokesčio, taikyti minimalių vartojimo poreikių dydį bei įpareigoti skolininko skolas tvarkyti vieną antstolį. Taip būtų taupomos administravimo išlaidos, kurios įklampina žmones į dar didesnes skolas, skolininkams liktų lėšų pragyvenimui ir atsirastų galimybė dirbti legaliai, nebijant, kad didžiąją dalį uždarbio teks atiduoti antstoliams. Portale publikuojame žmonių, turinčių skolų ir gyvenančių nakvynės namuose portretus. Ciklą parengė švietimo politikos magistrantūros studentė Agnė Kurpytė ir fotografė Martyna Bakaitė.

Komentarai (1)
  1. praeive

    Ir niekas sitos karuseles sustabdyti negali? Tai jau antstoliai atskira kasta, kurios niekas nebesutramdo – kaip pokario plesikai

    2017 10 27 / IP: 109.153.124.17


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai