Aktualijos

Alkoholio kontrolės griežtinimą trikdo verslas ir nesusikalbėjimas

Pernai vienas Lietuvos gyventojas išgėrė 14 litrų absoliutaus alkoholio. Nors tai penktadaliu litro mažiau nei per pastaruosius kelerius metus, tačiau lietuviai – vis dar tarp daugiausiai geriančių Europoje. Teigiama, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų griežtinimai atmetami dėl smulkiojo ir vidutinio verslo, kuris, esą, patirtų žalą, o specialistai tarpusavyje nesutaria, kaip jaunimui pateikti informaciją apie alkoholį – skatinti saikingą vartojimą ar visišką jo atsisakymą.  

Irmanto Gelūno, 15min nuotr.

Draudimai griežtesni nei ES

Liepą Vyriausybė nepritarė siūlymui mažinti alkoholio prieinamumą jaunuoliams pakeliant įsigijimo amžiaus ribą iki 20 metų, atmestas siūlymas alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. Nepritarta ir akcizų tarifų didinimui dalį pajamų skiriant Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui finansuoti.

Tačiau siūloma drausti alkoholio prekybą internetu ir suteikti savivaldybėms teisę nustatyti vietas, kuriose negalima prekiauti alkoholiu. Be to, siūloma drausti išorės reklamą, įskaitant pranešimus apie alkoholio kainos sumažėjimą. Tą būtų galima skelbti tik pardavimo vietoje.

Birželio pabaigoje sveikatos apsaugos ministras Juras Požela su alkoholiu prekiaujančiomis įmonėmis pasirašė geros valios memorandumą. Nuo rugsėjo pradžios kai kuriuose prekybos tinkluose visiems asmenims, nepriklausomai nuo brandžios išvaizdos, alkoholis bus parduodamas tik pateikus asmens amžių nurodantį dokumentą. Taip, esą, siekiama maksimaliai sumažinti galimybes nepilnamečiams įsigyti alkoholio.

Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos politikos departamento vyr. specialistė Aurelija Janušauskė, paprašyta pakomentuoti situaciją Lietuvoje, pabrėžė, kad Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytas griežtas alkoholinių gėrimų prekybos reguliavimas, įgyvendinama dauguma Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų. Specialistės teigimu, įstatyme nustatyti draudimai alkoholio reklamos skleidimui ir jos turiniui yra griežtesni negu Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose.

Skandinavijoje, išskyrus Daniją, kur alkoholis vartojamas palyginti saikingai, alkoholiniai gėrimai parduodami specializuotose parduotuvėse. Pasiteiravus, kodėl Vyriausybė nepritaria alkoholio pardavimui tik specializuotose pardavimų vietose, teigdama, kad tai radikalu, A. Janušauskė sakė, kad nustačius reikalavimą visą ar dalį alkoholinių gėrimų prekybos perkelti į specializuotas parduotuves, didžiausią žalą patirtų smulkusis ir vidutinis verslas. Jo atstovai turėtų investuoti papildomų lėšų, jog būtų galima įrengti atskirą alkoholinių gėrimų parduotuves.

ES statistikos tarnybos (,,Eurostato“) duomenimis, 2015 m. smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje sudarė 99, 8 proc. visų įmonių. Šiame versle šalyje dirba 76, 2 proc. visų užimtųjų ir sukuriama 70, 3 proc. visos pridėtinės vertės.

Rūpi verslo interesai 

Didelis dėmesys verslo įmonėms vertinamas nevienareikšmiškai. ,,Tai akibrokštas, kuriuo pareiškiama, kad nei jaunimas, nei jo sveikata šiai Vyriausybei nėra svarbūs, nes alkoholio verslo interesai aktualesni“, – sako gydytoja psichiatrė, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos valdybos narė Nijolė Goštautaitė-Midttun.  Ji įsitikinusi, kad pagrindinė problema – alkoholio pramonės lobizmas, dėl kurio politikai atsisako veiksmingų priemonių ir tik imituoja alkoholio kontrolę.

 Nijolė-Goštautaitė-Midttun. Asmeninio arch. nuotr.

Nijolė Goštautaitė-Midttun. Asmeninio arch. nuotr.

N. Goštautaitės-Midttun teigimu, koalicinę vyriausybę sudarančios partijos sistemingai atstovauja alkoholio ir juo susijusios pramonės interesams. Kaip pavyzdį medikė pateikia sveikatos apsaugos ministro J. Poželos pasirašytą geros valios memorandumą, nors visuomenės sveikatos specialistų, organizacijų, pilietinės visuomenės rekomendacijos ir 60 tūkst. piliečių parašai – ignoruoti. Jie gegužę įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl alkoholį ribojančių įstatymo pataisų. Siekta, kad jos būtų svarstomos Seime.

Gydytoja psichiatrė pastebi, kad didelė problema – aktyvus žiniasklaidos bei kūrybinių industrijų dalyvavimas skatinant jaunimo alkoholio vartojimą. ,,Reklamose profesionaliai, patraukliai ir kūrybiškai išnaudojami jaunimo pasiekimai kaip iliustracija degtinės reklamai. Deja, bet ne visi jaunuoliai žino, kad yra tam naudojami“, – sako N. Goštautaitė-Midttun. Psichiatrės teigimu, asmens amžiaus vėlinimas alkoholio įsigijimui būtų pravartus, nes alkoholis kenkia ne tik priklausomybę turintiems žmonėms: ,,Didžiausią žalą ir kaštus visuomenė patiria, kai alkoholį vartoja jaunesni žmonės.“

N. Goštautaitės-Midttun nuomone, Lietuvoje yra atvejų, kai alkoholio pramonė bando įsitvirtinti prevencinėje veikloje. Pavyzdžiui, tarptautinę alkoholio vartojimo prevencijos programą ,,Kalbėkimės“ Šiaurės šalyse finansavo degtinės ,,Absolut“ gamintojas ,,Pernod Ricard“. ,,Programoje ,,Kalbėkimės“ dėstoma informacija geriausiu atveju dviprasmiška, blogiausiu – skatinanti alkoholio vartojimą“, – sako N. Goštautaitė-Midttun. Ji pabrėžia, kad programoje skelbiamos alkoholio pramonei priimtinos žinutės, pratinančios moksleivius ir mokytojus prie nuosaikaus požiūrio į alkoholį, akcentuojamas saikingas vartojimas. Medikės manymu, turėtų būti skatinama abstinencija.

Tikslas – mažinti alkoholio vartojimą

Programa „Kalbėkimės“ yra alkoholio prevencijai skirta mokymo medžiaga, parengta darbui su 11–18 m. amžiaus mokiniais pagal amžiaus tarpsnių ypatumus ir galimus žalingus įpročius. Programos atstovas Lietuvoje – Všį Šiuolaikinių didaktikų centras. Jo direktorė Daiva Penkauskienė patvirtina, kad programa iš tiesų inicijuota Švedijos kompanijos ,,Pernod Ricard“. ,,Tačiau jos kūrėjai – profesionalūs sveikatos, pedagogikos ir psichologijos specialistai“, – teigia D. Penkauskienė.

Daiva Penkauskienė. Šiuolaikinių didaktikų centro archyvo nuotr.

Daiva Penkauskienė. Šiuolaikinių didaktikų centro archyvo nuotr.

Pasak direktorės, programos autoriai laikosi nuostatos, kad su jaunais žmonėmis, pradedančiais ir jau pradėjusiais vartoti alkoholį, reikia kalbėtis atvirai, stengiantis suprasti priežastis ir išsiaiškinti pasekmes, o ne kategoriškai neigti egzistuojančią problemą ar užsiimti moralizavimu siekiant greito ,,perauklėjimo“, tik didinančio atotrūkį ir susvetimėjimą.

D. Penkauskienė mano, kad jokia programa nėra pajėgi įveikti alkoholio brukimo jaunimui viena, reikalingas sisteminis požiūris ir visų pastangos, o ne susipriešinimas. ,,Todėl įvairioms visuomenės grupėms, įskaitant ir verslą, reikia tartis bei dirbti drauge“, – sako D. Penkauskienė, pridurdama, kad kol kas to nėra ir, ko gero, greitai nebus, nes nė nebandoma kalbėtis atvirai ir draugiškai.

Efektyvios prevencijos programos – pavienės

Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) prezidentas Rytis Kalinauskas sutinka, kad ne visos alkoholio prevencijai skirtos programos Lietuvoje yra efektyvios, bet savąja yra patenkintas: šiais metais jo vadovaujama asociacija pradėjo iniciatyvą ,,Blaivus todėl, kad išmintingas, išmintingas todėl, kad blaivus“. LiMSA atstovai keliauja į mokyklas ir su 7–8 klasių moksleiviais vykdo alkoholio prevencijai skirtus užsiėmimus. ,,Tai ilgesnės trukmės projektas, orientuotas į ilgalaikius rezultatus: siekiame didinti jaunimo atsparumą alkoholio poreikiui“, – sako R. Kalinauskas.

Rytis Kalinauskas. Evelinos Blažytės nuotr.

Rytis Kalinauskas. Evelinos Blažytės nuotr.

Pašnekovas primena, kad prevenciniai projektai turėtų atitikti Europos psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos kokybės standartus. Jais vadovaujantis galima įvertinti pasirinktų priemonių kokybę, planuoti jų efektyvumą, įžvelgti stiprybes ir silpnybes. Tačiau, anot LiMSA prezidento, daugelis prevencijos programų jais nesivadovauja. ,,Dažnai projektai būna trumpalaikiai, per daug dėmesio skiriama pasakojimui apie alkoholio žalą – tai neefektyvu, o kartais net žalinga dėl suteikiamos papildomos informacijos apie alkoholį“,  – įsitikinęs R. Kalinauskas.

Visapusiškai į alkoholio vartojimą įsigilinantys projektai, pašnekovo manymu, yra pavieniai, mat dažnai programose pabrėžiami draudimai. Visapusiškuose projektuose stiprinami tokie vaikų asmeniniai įgūdžiai kaip socialumas, sprendimų priėmimas ir susidorojimas su problemomis. Taip pat normalizuojamas nevartojimas ir skatinami sveiki laisvalaikio praleidimo būdai.

R. Kalinausko nuomone, norint mažinti šalyje suvartojamo alkoholio kiekį, reikia vadovautis PSO įvardijamomis priemonėmis, kurios yra efektyviausios, pigiausiai atsieinančios valstybei ir duodančios apčiuopiamų rezultatų. Tai alkoholio kainos didinimas, reklamos draudimas ir prieinamumo mažinimas.

Viskas priklauso nuo visuomenės

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorė Inga Juozapavičienė sako, kad klaidinga manyti, jog vaikas bus apsaugotas nuo problemų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, jei apie tai neturės jokios informacijos. Apie alkoholio žalą derėtų pradėti kalbėti, kai jam 6-eri, o ne jam tapus jaunuoliu, kai poveikio jau nebus.

Inga Juozapavičienė. L. Masio nuotr.

Inga Juozapavičienė. L. Masio nuotr.

I. Juozapavičienė pasakoja, kad spalio mėnesį NTAKD numato organizuoti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, atvirų jaunimo centrų ir erdvių bei kitų  specialistų mokymus. Planuojama dėstyti, kaip taikyti minėtuosius Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartus.

NTAKD direktorė pabrėžia, kad įvairios alkoholio vartojimo mažinimo priemonės bus veiksmingos tik tuomet, jei pati visuomenė nebus pakanti alkoholio vartojimui. ,,Kai vieni šalia kitų gyvenantys miestelių ar kaimų žmonės apsisprendžia imtis konkrečių priemonių, pavyzdžiui, susitaria kultūriniuose renginiuose nevartoti alkoholinių gėrimų bei neleisti jais prekiauti, pastebimi teigiami pokyčiai“, – sako I. Juozapavičienė, pridėdama, kad tai ypač palankiai veikia jaunimą.

I. Juozapavičienės pasiteiravus, ar išskiriamos alkoholio vartojimo prevencijos priemonės, skirtos pasiekti būtent jaunimą, ji teigia, kad Lietuvoje veikia atviri jaunimo centrai, kurių tikslinė grupė 14–21 metų jaunimas, vartojantis psichoaktyviąsias medžiagas. Eksperimentatoriams ir nereguliariems šių medžiagų vartotojams padedama formuoti kritinį požiūrį į priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimą ir (ar) visiškai atsisakyti vartojimo.

Mantas Zakarka. Asmeninio archyvo nuotr.

Mantas Zakarka. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka sako, kad alkoholio prevencija nėra pagrindinė atvirų jaunimo centrų funkcija. Esminė jų veikla – bendras jaunų žmonių užimtumas ir jo didinimas. ,,Kalbant apie alkoholio prevenciją ir vartojimo mažinimą, jie stengiasi daryti, kas įmanoma, bet tai nėra vienintelė jų veikla ir pagrindinė atsakomybė“, – teigia M. Zakarka. Pasak jo, alkoholio prevencijos užtikrinimas yra valstybės politikos reikalas, tačiau didesnę iniciatyvą rodo nevyriausybinės organizacijos.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai