Lygybė

Ar reikia Lietuvos kariuomenei homoseksualių karių?

2015 m. kovo mėnesį, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje bei priėmus Karo prievolės įstatymo pataisas, atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą buvo pašaukta 3500 jaunuolių. Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL sulaukė nemažai šauktinių kriterijus atitinkančių homoseksualių ir translyčių asmenų užklausų, nuogąstaujant dėl galimos diskriminacijos atliekant karinę tarnybą.

Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 44 proc. lietuvių jaustųsi nejaukiai, jeigu tektų dirbti vienoje darbovietėje su lesbiete, gėjumi ar biseksualiu kolega, o 49 proc. būtų nepatenkinti bendru darbu su translyčiu asmeniu. 2013 m. Krašto apsaugos ministerijos pristatytas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys kariai dar labiau nei statistiniai lietuviai netoleruoja homoseksualių asmenų. Jeigu Lietuvoje dirbti vienoje aplinkoje su homoseksualiais asmenimis nenori 44 proc. žmonių, tai tarp karių taip mąstančių yra net 70 proc. Nenuostabu, kad kariuomenėje vyraujančios nepakantumo nuotaikos skatina apie karinę tarnybą svarstančius LGBT* asmenis baimintis galimos diskriminacijos seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės pagrindais.

Diskriminacijos neįžvelgia

2015 m. balandžio mėnesį lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų (LGBT*) interesams atstovaujanti Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją su prašymu informuoti, kokiu būdu bus užtikrinamas privalomąją karo tarnybą atliekančių asmenų saugumas ir apsauga nuo smurto ir bet kokios rūšies diskriminacijos dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės. Savo laiške organizacija pabrėžė, kad homoseksualios  orientacijos faktas, tapęs žinomu kitiems tarnybą atliekantiems asmenims, gali sukelti problemų bendraujant tarpusavyje, gali būti pradėta tyčiotis, priekabiauti ar kitaip asmenį žeminti. LGL taip pat atkreipė dėmesį, kad tuo metu galiojusi Lietuvos karių etikos kodekso redakcija tiesiogiai negarantavo nediskriminavimo principo užtikrinimo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindais, tad LGBT* asmenys buvo pažeidžiamoje ir mažiau palankioje padėtyje nei kiti kariai.

Krašto apsaugos ministerija LGL atsakė, esą tuo metu galiojusi Lietuvos karių etikos kodekso redakcija „visapusiškai gina kario, kaip asmenybės, neliečiamumą ir jo privatų gyvenimą, užtikrina apsaugą nuo visokios diskriminacijos (taigi ir nuo diskriminacijos seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės pagrindu) atliekant privalomąją karo tarnybą, taip pat įpareigoja krašto apsaugos sistemoje dirbančius asmenis užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų, o teisės nesilaikymo atvejais veikti Drausmės statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“

Nors Lygių galimybių kontrolierė, gavusi skundą dėl Lietuvos karių etikos kodekse nenumatytos apsaugos seksualinės orientacijos pagrindu, dar 2011 metų lapkričio mėnesį rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai aiškiau reglamentuoti nediskriminavimo principo užtikrinimą, Krašto apsaugos ministerija, atsakydama į LGL paklausimą, būtinybės įtraukti seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę tarp apsaugą nuo diskriminacijos užtikrinančių pagrindų neįžvelgė.

Homoseksualūs asmenys – „netinkami“ karinei tarnybai?

2015 m. pavasarį žurnalo „Karys“ numeryje pasirodžiusį rašinį apie propagandą žurnalo redakcija iliustravo LGBT* bendruomenės simboliu – vaivorykštės spalvų vėliava. Publikaciją „Trumpas propagandisto pradžiamokslis“ apie propagandinį informacinį karą ir jo poveikį žmonėms iliustravo du plakatai: vienas jų vaizduoja parade žygiuojančia tarybinę liaudį, kitas – LGBT* bendruomenės eitynes. Žurnalo „Karys“ redaktorius Darius Varanavičius tuomet gynėsi, kad straipsnyje nėra nė vieno žodžio apie LGBT* asmenis, todėl tokį eitynių gretinimą iliustracijoje reikėtų suprasti kaip „juodosios propagandos galimybes, kuriai nėra jokių tabu“.

Žurnalas „Karys“ iliustracija.

Žurnalas „Karys“ iliustracija.

2015 m. vasarą interneto portale „Klaipėdos diena“ pasirodė publikacija „Lietuvos kariuomenė – be gėjų“, kurioje pasakojama, kad į atranką atvykusius šauktinius nustebino psichologinio testo klausimai apie gėles ir norą būti moterimi. Žurnalistams pasiteiravus, ar iš tiesų kariuomenė filtruoja homoseksualius asmenis, Klaipėdos šaukimo punkte ne vieną dešimtmetį dirbantis psichiatras Kęstutis Ramanauskas patikino, kad būtent tai ir vyksta. Paklausus, kuo blogi LGBT* bendruomenės atstovai, psichiatras rėžė, kad armijai jie nėra tinkami. „Pagal tai aš juos ir nurašau. Nors sakoma, kad ligos nėra, bet ji yra. Psichoelgesio sutrikimai yra ne ta orientacija. Nors kiti kitaip mano. Juk toks žmogus bus patyčių objektas kariuomenėje ir jis neištarnaus visų devynių mėnesių“, – rėžė psichiatras K. Ramanauskas.

J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininko pavaduotoja kapitonė Dr. Adriana Vinklerytė tikino, kad homoseksualumas nėra liga. Tačiau čia pat specialistė pabrėžė, kad, „jei asmeniui nustatyta suaugusiojo elgesio ir asmenybės sutrikimų, kurie, pagal tarptautinę klasifikaciją tarp kitų sutrikimų apima ir lyties tapatumo sutrikimus, seksualinio pasirinkimo sutrikimus [išskirta autoriaus. – E. K.], asmuo gali būti pripažintas netinkamu karo tarnybai, kaip ir dėl kitokių psichikos ir elgesio sutrikimų“.

Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie diskriminacinio pobūdžio šauktinių atrankos procedūras Lietuvos kariuomenėje paskatino prabilti ir tuometinį krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką. Politikas pareiškė, kad šalies įstatymų nuostatose „nėra jokios diskriminacijos lytinės orientacijos klausimu“. „Kariuomenėje gali tarnauti ir heteroseksualūs, ir homoseksualūs asmenys, mes pagal tokį principą (seksualinės orientacijos) neatmetame karių, kurie tinkami tarnauti Lietuvos kariuomenėje“, – Seime susirinkusius žurnalistus tikino J. Olekas.

Netikėtai pakeitė nuomonę

Dar 2015 m. gegužės mėnesį neįžvelgusi pagrindo Lietuvos karių etikos kodekso nuostatose įtvirtinti diskriminacijos seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindais draudimo, Krašto apsaugos ministerija po kelių mėnesių netikėtai pakeitė savo poziciją. 2015 m. rugpjūčio mėnesį krašto apsaugos ministras Juozas Olekas specialiu įsakymu Lietuvos karių etikos kodekse įtvirtino apsaugą nuo diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu.

Šiuo metu galiojantis Lietuvos karių etikos kodeksas numato, kad karys, atlikdamas savo pareigas, be kita ko privalo: „gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves, neatsižvelgiant į jo lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją [išskirta autoriaus. – E. K.], negalią, etninę priklausomybę, religiją.“ Kodeksas taip pat įtvirtina įpareigojimą kariams „nevaržyti vieni kitų teisių ir neteikti privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kilmės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, lytinės orientacijos [išskirta autoriaus. – E. K.], negalios, etninės priklausomybės, religijos.“

Nacionalinei LGBT* teisių organizacijai LGL pasiteiravus, kokios aplinkybės paskatino Krašto apsaugos ministeriją pakeisti nuomonę dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu draudimo atliekant karinę tarnybą, ministerijos atstovai organizacijai situacijos nekomentavo. Liko neatsakytas ir klausimas, kodėl Lietuvos karių etikos kodekso nuostatos tiesiogiai neapibrėžia diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu draudimo, t. y. neapsaugo translyčių karių nuo galimos diskriminacijos.

Žvalgomės į Rytus ar į Vakarus?

Daugelio Vakarų šalių ginkluotosiose pajėgose LGBT* asmenys atlikdami karinę tarnybą jau seniai atvirai kalba apie savo seksualinę orientaciją, nors kariuomenė visose valstybėse išlieka viena konservatyviausių institucijų. Hagos strateginių studijų centro sudaryto LGBT* kariuomenėje indekso duomenimis, šiuo metu neslėpdami savo seksualinės orientacijos ginkluotose pajėgose LGB asmenys tarnauti gali 49-iose pasaulio valstybėse, 17-oje pasaulio šalių (tame tarpe ir kaimyninėje Estijoje) be apribojimų atlikti karinę tarnybą gali ir translyčiai asmenys.

Vis dėlto, įstatymuose įtvirtintas formalus diskriminacijos draudimas jokiu būdu negarantuoja, kad LGBT* kariai nesusidurs su diskriminacija. Štai 2500 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinėse pajėgose tarnaujančių translyčių karių veikiausiai nuščiuvo, kai š. m. liepą JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo socialinio tinklapio „Twitter“ paskyroje pareiškė, kad translyčiai asmenys „niekaip“ negalės tarnauti šalies kariuomenėje, nes jų tarnavimas reikštų „milžiniškas medicinines išlaidas ir trikdžius“.

2011 metais buvęs JAV prezidentas Barackas Obama panaikino iki tol galiojusią „Neklausk ir nesakyk“ (angl. „Don‘t Ask, Don‘t Tell“) politiką, kai šalies karinėse pajėgose LGB asmenys galėjo tarnauti tik tuo atveju, jei savo seksualinę orientaciją laikė paslaptyje. Panaši praktika iki šiol taikoma ir kaimyninėje Baltarusijoje.

Baltarusijos kariuomenėje homoseksualių karių nėra?

Baltarusijos Gynybos ministerija nepripažįsta Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) išaiškinimo, kad homoseksualumas nėra psichikos sveikatos sutrikimas. Baltarusijos karinėse pajėgose, kaip ir šalies visuomenėje, vyrauja nepakantumas, smurtas ir agresija LGBT* asmenų atžvilgiu. Dėl šių priežasčių homoseksualūs asmenys šalies kariuomenėje tarnauti gali tik tuo atveju, jei slepia savo seksualinę orientaciją.

Baltarusijos organizacijos „Žurnalistai už toleranciją“ atstovo Olego Rožkovo teigimu, homoseksualumas šalies armijoje išlieka tabu. Kadangi šalies visuomenėje vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad homoseksualumas yra „psichinis sutrikimas“, homoseksualūs asmenys slepia savo seksualinę orientaciją. Atvirai apie savo seksualinę tapatybę kalbantys asmenys susiduria su smurtu, persekiojimu ir agresija.

Žmogaus teisių aktyvistas iš Baltarusijos pasakoja, kad neretai vykdant šauktinių atranką ir „kilus įtarimui“, kad jaunuolis galimai yra homoseksualus, asmuo yra nusiunčiamas atlikti psichiatrinę ekspertizę, po kurios yra pripažįstamas „netinkamu tarnauti armijoje“.

„Baltarusijos ginkluotose pajėgose yra priimtos vidinės rekomendacijos nepriimti homoseksualių karių. Oficialių skundų dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu kariuomenėje nėra tik todėl, kad karinę tarnybą atlikti norintys homoseksualūs kariai yra priversti slėpti savo seksualinę orientaciją,“ – pabrėžė O. Rožkovas.

Šis straipsnis yra projekto „Keitimasis patirtimi ir LGBT* žmogaus teisių puoselėjimas Baltarusijoje“ dalis.

norden geras

Komentarai (0)
Susiję straipsniai