Aktualu

Aukštosios mokyklos nėra pasirengusios reaguoti į seksualinio priekabiavimo atvejus

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko aukštųjų mokyklų apklausą siekdama išsiaiškinti, kaip jos yra pasirengusios spręsti (seksualinio) priekabiavimo ir diskriminacijos dėl lyties problemas. Universitetų ir kolegijų atsakymai atskleidė, kad lygių galimybių klausimai suprantami ganėtinai siaurai ir jiems neskiriamas reikalingas dėmesys.

Studentai, asociatyvi iliustracija, Luko Balandžio, 15min.lt nuotr.

Nors bendrosios tendencijos nedžiugina, kaip pažangiausi išsiskyrė Vilniaus universitetas, Šiaulių universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sporto universitetas ir Šiaulių valstybinė kolegija.

Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų buvo klausiama, ar lygios galimybės yra integruojamos į strateginius dokumentus, ar vidaus taisyklėmis draudžiama priekabiauti ir diskriminuoti dėl lyties, ar egzistuoja procedūra, kaip elgtis šių pažeidimų atvejais. Tarnyba taip pat teiravosi, ar vykdoma prevencinė veikla ir ar institucijose dirba už seksualinio ir kitokio priekabiavimo bei diskriminacijos dėl lyties užkardymą atsakingi žmonės.

Visų aukštųjų mokyklų dokumentuose, paprastai, akademinės etikos kodeksuose, yra įtvirtintas bendrasis draudimas diskriminuoti, tačiau dažnai diskriminacijos sąvoka apibrėžiama nedetaliai arba tiesiog nukopijuojant Lygių galimybių įstatymą. (Seksualinis) priekabiavimas traktuojamas kaip šio apibrėžimo dalis. Gerąja išimtimi galima laikyti Lietuvos sporto universitetą, kuris savo kodekse yra detaliai įsivardijęs, kas laikoma seksualiniu ir kitokiu priekabiavimu.

Apklausa parodė, kad analizuojama problema aukštosiose mokyklose nėra laikoma svarbia, kai kurios kolegijos užtikrintai teigė, kad tokio pobūdžio reiškinių jų įstaigose iš viso nepasitaiko. Interneto svetainių paieškos laukeliuose įvedus žodį „priekabiavimas“ nenukreipiama į jokį oficialų su tema susijusį dokumentą. Tik Vilniaus universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto tinklalapiuose nukreipiama į priekabiavimui ir seksualiniam priekabiavimui skirtą rubriką. Kai kurios aukštosios mokyklos yra įsteigusios ir specialią pasitikėjimo liniją.

2017 m. įsigaliojo nauja Darbo kodekso redakcija, pagal kurią vidutiniškai daugiau nei 50 darbuotojų turinčios organizacijos privalo priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos ir jos vykdymo priemones. Tokį dokumentą, kuriame reglamentuojamas ir (seksualinis) priekabiavimas, pasitvirtino 8 universitetai ir 6 kolegijos. Tik Šiaulių universitetas jį skelbia viešai.

Atskirų procedūrų, nagrinėjančių (seksualinio) priekabiavimo atvejus, Lietuvos aukštosiose mokyklose dažniausiai nėra. Išsamiausiai jos reglamentuojamos Vilniaus universitete. Kolegijų gretose jas turi tik Šiaulių valstybinė kolegija.

Kaip prevencinę veiklą aukštosios mokyklos įvardijo darbuotojų supažindinimą su etikos kodeksu ir darbo vidaus taisyklėmis. Populiari priemonė – teminiai mokymai, seminarai ir apklausos, tačiau šie veiksmai dažnai yra vienkartiniai ir nesistemingi.

Ši aplinkybė sietina su faktu, kad tik 3 universitetai ir 2 kolegijos yra paskyrę asmenis, atsakingus už priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevenciją. „Tokios funkcijos delegavimas akademinės etikos komisijoms yra ydinga praktika. Jų darbas – reaguoti į paaiškėjusius atvejus, tad nėra kam vykdyti švietėjiškos ir prevencinės veiklos“, – aiškino Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjas Mindaugas Kluonis.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė mano, kad reaguodami į viešumoje nuskambėjusius atvejus, universitetai ir kolegijos turėtų apgalvoti, kaip didinti studentų ir darbuotojų apsaugą bei sąmoningumą. „Artėjanti vasara yra puikus laikas peržiūrėti esamas tvarkas ir taip pasiruošti naujiems mokslo metams. Esame pasirengę konsultuoti visus norinčius tobulinti savo lygių galimybių politiką. Artimiausiu metu kaip tik kviesime švietimo įstaigų atstovus susitikti ir aptarti bendradarbiavimo galimybes“, – sako ji.

Į Tarnybos klausimus iš viso atsakė 17 universitetų ir 18 kolegijų. Apklausoje, į kurią buvo įtrauktos visos Lietuvoje veikiančios aukštosios mokyklos, nedalyvavo Klaipėdos valstybinė kolegija, Kolpingo kolegija, Šiaurės Lietuvos kolegija bei Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai