Skaitinys

Ekspertas: nepritaikyta skaitmeninė erdvė nėra vien asmenų su negalia problema

Savaitgalį Vilniuje vyko Europos neįgaliųjų forumo visuotinis suvažiavimas. Į Lietuvą atvykęs forumo naujųjų technologijų ir inovacijų specialistas Alejandro Moledo sako, kad pritaikytos interneto svetainės ir mobiliosios programėlės gali palengvinti kiekvieno žmogaus, neišskiriant asmenų su negalia, gyvenimą.

Alejandro Moledo, lgl.lt nuotr.

Gal galėtumėte išsamiau papasakoti apie savo viešnagės Vilniuje tikslą?

Europos neįgaliųjų forumo suvažiavimai vyksta kasmet. Šiais metais toks suvažiavimas įvyko Vilniuje, jį organizuoti padėjo mūsų narė – Lietuvos neįgaliųjų forumas. Renginys suteikia unikalią galimybę aptarti Europos asmenų su negalia teisių judėjimui aktualius klausimus. Organizuodami suvažiavimus vis skirtingose šalyse, galime kelti ir konkrečiai, mus priimančiai valstybei svarbias problemas, pakviesti tos šalies valdžios atstovus. Lietuvoje nusprendėme aptarti Europos Sąjungos viešojo sektoriaus interneto svetainių prieinamumo direktyvos įgyvendinimo iššūkius. Ši direktyva kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje – narėje į nacionalinę teisę privalo būti perkelta iki 2018 metų. Taigi suvažiavimo metu su Europos neįgaliųjų forumo, Lietuvos neįgaliųjų forumo ir kitų negalios organizacijų atstovais aptarėme, kaip užtikrinti kuo efektyvesnį ir asmenų su negalia poreikiams pritaikytą šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad asmenys su negalia visoje Europoje turėtų prieigą prie pritaikytų interneto svetainių ir mobiliųjų programėlių.

Kodėl interneto svetainių ir mobiliųjų programėlių pritaikymas jums asmeniškai svarbus?

Turiu regėjimo negalią. Faktas, ar interneto svetainė yra pritaikyta, man asmeniškai yra labai svarbus. Šiandien vis daugiau paslaugų, įskaitant ir viešojo sektoriaus paslaugas, yra teikiamos internetu. Jei interneto svetainė yra tinkamai pritaikyta, galiu nekliudomai ja naudotis darbo rinkos, kultūros, laisvalaikio ar viešųjų paslaugų srityse. Internetas užima svarbią vietą kiekvieno žmogaus gyvenime, todėl privalome užtikrinti, kad jis būtų prieinamas kiekvienam.

Kokia pritaikytų interneto svetainių ir mobiliųjų programėlių nauda įvairioms visuomenės grupėms?

Pritaikytos interneto svetainės ir mobiliosios programėlės yra ypatingai svarbios asmenims su negalia, tačiau jų nauda gali įsitikinti kiekvienas žmogus. Pavyzdžiui, lankstus interneto svetainės dizainas, kai prisijungus prie svetainės ją galima pritaikyti kompiuterio ekranui, yra patogesnis kiekvienam svetainės lankytojui. Be to, svetainės, kuriamos remiantis bendrais europiniais prieinamumo standartais, turi aukštesnį interneto paieškos sistemos „Google“ indeksą, t. y. paieškoje yra geriau matomos. Tas pats pasakytina ir apie mobiliąsias programėles – tinkamai pritaikyta programėlė prisitaikys prie prietaiso, kuriuo ji pasiekiama, parametrų ir ja bus lengviau naudotis vartotojui.

Taigi prieinamas internetas teikia ir ekonominę naudą?

Esama tyrimų, kurie rodo, kad prieinamos interneto svetainės kūrimas atsieina vos 2-5 proc. brangiau nei nepritaikytos svetainės kūrimas. Taigi pritaikytos svetainės kaina yra nebrangi investicija, kuri vėliau teiks didelę ekonominę naudą. Asmenys su negalia sudaro 15 proc. populiacijos. Europos Sąjungoje, arba maždaug 80 mln. žmonių. Pritaikyta interneto svetainė leidžia pasiekti šią milžinišką vartotojų grupę. Taip pat pastaruoju metu viešojo sektoriaus paslaugos sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę, tačiau jeigu šio sektoriaus svetainės nebus atitinkamai pritaikomos, asmenys su negalia bus priversti keliauti į įvairias įstaigas, nes paslaugos internetu jiems paprasčiausiai nebus prieinamos. Tai reiškia, kad papildomas išlaidas patirs ir asmuo su negalia, ir valstybė, nes paprastai viešojo sektoriaus paslaugos perkeliamos į skaitmeninę erdvę turint tikslą sutaupyti biudžeto lėšų.

Gal galėtumėte išsamiau papasakoti apie ES viešojo sektoriaus interneto svetainių prieinamumo direktyvos įgyvendinimą?

Ši direktyva buvo priimta 2016 metų spalį. Direktyva kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje privalo būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2018 metų rugsėjo 21 d. Tai puiki galimybė suderinti prieinamo interneto standartus visoje Europos Sąjungoje. Vis dėlto, būtina pabrėžti, kad direktyva apibrėžia minimalius interneto pritaikymo standartus. Kiekviena Europos Sąjungos narė gali taikyti papildomas priemones, kuriomis būtų siekiama geriau atliepti visų interneto vartotojų poreikius. Taigi pasibaigus direktyvos perkėlimo laikotarpiui, viešojo sektoriaus subjektai privalės laikytis nacionalinėje teisėje apibrėžtų prieinamo interneto standartų ir pritaikyti savo interneto svetaines bei mobiliąsias programėles.

Koks yra pilietinės visuomenės vaidmuo bendradarbiaujant su nacionalinėmis vyriausybėmis šiuo klausimu?

Pilietinės visuomenės organizacijos privalo aktyviai įsitraukti į direktyvos įgyvendinimo procesą. Nacionalinės vyriausybės turi konsultuotis su negalios organizacijomis siekiant geriau atsižvelgti į asmenų su negalia poreikius. Kai kurie direktyvoje apibrėžiami viešojo sektoriaus interneto svetainių pritaikymo aspektai yra lengvai interpretuojami. Pavyzdžiui, valstybės – narės yra laisvos apsispręsti dėl mokslo įstaigų svetainių pritaikymo. Negalios organizacijų atstovai puikai žino, kaip svarbu užtikrinti mokslo įstaigų interneto svetainių pritaikomumą, kad šios būtų prieinamos kiekvienam moksleiviui, studentui, tėvui ar globėjui. Taigi pilietinės visuomenės organizacijos privalo būti įtrauktos į konsultacijas dėl direktyvos įgyvendinimo. Perkėlus direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, pilietinės visuomenės organizacijos taip pat turėtų būti kviečiamos dalyvauti direktyvos įgyvendinimo priežiūros procese. Tokiu būdu būtų galima efektyviai stebėti viešojo sektoriaus svetaines.

Ko Lietuva prieinamo interneto srityje galėtų pasimokyti iš kitų Europos Sąjungos valstybių?

Siekiant efektyviai pritaikyti skaitmeninę erdvę kiekvieno vartotojo poreikiams, būtinos kompleksinės nacionalinių vyriausybių, viešojo sektoriaus, pilietinių organizacijų ir verslo atstovų pastangos. Mūsų patirtis rodo, kad valstybės, kuriose šis bendradarbiavimo mechanizmas jau veikia, yra sparčiai pažengusios, lyginant su šalimis, kur tokios bendradarbiavimo formos nėra. Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje daugelis viešojo sektoriaus svetainių ir mobiliųjų programėlių jau yra pritaikytos. Todėl būtina jau dabar informuoti viešojo sektoriaus ir verslo atstovus apie artėjančius pokyčius.

Kokiomis priemonėmis galima skatinti sąmoningumą apie prieinamo interneto teikiamą naudą?

Pirmiausia būtina paaiškinti pritaikytos interneto erdvės privalumus kiekvienam vartotojui ir interneto svetainės ar mobiliosios programėlės valdytojui. Būtina pabrėžti, kad pritaikyta skaitmeninė erdvė teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir kitų visuomenės grupių atstovams bei interneto svetainės ar mobiliosios programėlės savininkui. Pavyzdžiui, nesant pritaikytos viešojo transporto programėlės, dalis žmonių nežinos, koks autobusas ir kada atvažiuoja. Taigi viešojo transporto stotelėje autobuso laukiantis regėjimo negalią turintis asmuo negalės savarankiškai pasinaudoti viešuoju transportu. O štai esant pritaikytai mobiliajai programėlei, kuri suderinta su atvykstančio autobuso tvarkaraščiu, šis žmogus žinos, kada ir koks autobusas atvyksta.

Manau, kad reikalinga didinti sąmoningumą apie prieinamo interneto teikiamą naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir, pavyzdžiui, vyresniojo amžiaus žmonėms. Tai – didelė problema, nes mūsų visuomenės sparčiai senėja.

Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduriama siekiant pritaikyti interneto erdvę europiniu lygmeniu?

Pastebime, kad šiuo metu nacionalinės vyriausybės labiau susitelkusios į formalų direktyvos nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Tai didelis iššūkis, nes kiekvienoje valstybėje yra tūkstančiai viešojo sektoriaus svetainių ir programėlių. Europos Komisija neseniai pateikė pasiūlymą dėl direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę rezultatų stebėsenos. Be to, prieinamumo standartai nuolat keičiasi. Paskutinė tarptautinė prieinamumo standartų versija buvo patvirtinta 2008 metais ir, akivaizdu, joje nėra kalbama apie mobiliųjų programėlių ir jutiklinių ekranų prieinamumą. Šiuo metu rengiama atnaujinta bendrųjų prieinamumo standartų versija, kuri bus paskelbta šių metų birželį. Šie standartai turėtų būti įtraukti ir į direktyvos nuostatas.

Interviu parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“ (Nr. 07. 3. 4-ESFA-V-426-01-0001). Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397, 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 07.3.4-ESFA-V-426 „Diskriminacijos mažinimas“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir asociacija LGL.

Komentarai (1)
Susiję straipsniai