Aktualu

Ekspertė iš Švedijos: lyčių lygybė yra demokratijos sąlyga

Birželio 5 d. Vilniuje lankosi Švedijos organizacijos atstovė Carina Larusson. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kvietimu atvykusi ekspertė dalijasi lyčių lygybės integravimo patirtimi dirbant beveik pusšimtį savivaldybių vienijančioje Gotlando apskrityje.

Carina Larusso, asmeninio archyvo nuotr.

Kaip apibūdintumėte lyties aspekto integravimo strategiją (angl. Gender Mainstreaming)?

Tai – suvokimas, kad moterys ir vyrai neturi vienodų gyvenimo sąlygų, pasireiškiančių visose srityse. Integravimas yra strategija, padedanti pasiekti lyčių lygybės tikslus. O tai reiškia, kad lyčių lygybė įtraukiama į visas veiklas: priimant sprendimus, jas planuojant bei įgyvendinant. Kiekvienas aktualus klausimas, turi būti išnagrinėjamas iš lyties perspektyvos. Tuomet bus matomos tiek moterims, tiek vyrams reikalingos sąlygos.

Lyties aspekto integravimo idėja kilo iš Švedijos. Trumpai papasakokite, kaip ji tapo praktika?

8-ajame dešimtmetyje šalyje įgyvendintos vertingos reformos įsikaitant sutuoktinių mokesčių atskyrimą, vaiko priežiūros sistemos išvystymą ir gerą finansavimą. Pastebėta, kad moterų ir vyrų galimybės skyrėsi labai stipriai. Tiek darbo rinkoje, tiek politikoje daugiausia galios, įtakos ir ekonominių resursų atitekdavo vyrams. Suvokus šias aplinkybes, nuo 1994 m. lyties aspekto integravimo strategija tapo gairėmis siekiant lygybės – ji sugulė į „Pasidalyta valdžia – pasidalyta atsakomybė“ įstatymo projektą. Iki tol ji buvo įstatymuose įtvirtinta teise, tačiau realybėje neveikė – darbo rinkoje buvo ryškus atlyginimų atotrūkis, moterys nebuvo tinkamai reprezentuojamos politiniame lygmenyje. Integravimas buvo suvokiamas kaip atsakas į trumpalaikes lyčių lygybės politikos priemones, jis laikytas strategija, padėsiančia lygybę įgyvendinti praktikoje. Lyčių lygybė tapo visa apimančia perspektyva, kiekvienai ministerijai buvo pavesta jos siekti pagal savo kompetenciją.

Kaip plačiai ši strategija taikoma Švedijos savivaldybėse?

Trumpai tariant, ne pačia didžiausia apimtimi. Nuo 1994-ųjų šalies valdžia lyčių lygybės aspektą stengiasi integruoti į visas sritis, tačiau rezultatas yra ganėtinai menkas. Švedijos darbo rinka – viena labiausiai segreguotų pasaulyje, moterys vis dar uždirba mažiau, nors yra labiau išsilavinusios, tad savivaldos lygmeniu reikia daug ką nuveikti. Valdžia tai laiko politinės darbotvarkės dalimi ir oficialiai sako, kad Švedija turi feministinę vyriausybę.

Kokius gerus savo veiklos pavyzdžius galėtumėte įvardyti?

Gotlando apskrityje sukūrėme 49 savivaldybių žemėlapį, kuriame surinkti privataus ir viešojo sektoriaus, pilietinės visuomenės ir kitų filialų duomenys, į kuriuos pažvelgta per lyčių prizmę. Į jį įeina valdžios pasidalijimo, ekonominės galios, sveikatos, švietimo, neapmokamo darbo sektorių, smurto artimoje aplinkoje rodiklių analizė. Tai puiki platforma, skirta bendradarbiavimui ir strategijų formavimui. Kitas žingsnis – padėti savivaldybėms lyties apsektą integruoti kasdieniame darbe.

Kodėl planuojant savivaldybės veiklą apskritai svarbu atsižvelgti į lyties aspektą?

Moterys ir vyrai sudaro po pusę bendros populiacijos, tad tokia prieiga yra demokratiška. Visi, moterys ir vyrai, privalo turėti vienodas teises bei pareigas, o savivaldybės misija – užtikrinti, kad struktūriškai viskas veiktų tinkamai. Antroji priežastis – jei moterys ir vyrai dirba vienodomis apimtimis, sparčiau auga šalies BVP, vadinasi, daugiau lėšų skiriama visuomenės gerovės užtikrinimui.

Siekiant įgyvendinti lyties aspekto integravimo strategiją, labai svarbu atlikti esamos situacijos analizę. Kokius klausimus institucija turėtų užduoti pirmiausia?

„Kur esame dabar?“ – būtų gera pradžia. Jei nežinai, nuo kokio atspirties taško pradedi, negalėsi būti tikras, ar pasirinktos priemonės veda į užsibrėžtą tikslą. Svarbu išsiskirti prioritetines sritis ir jas išanalizuoti. Tuomet reikėtų išsikelti realistiškus ir pamatuojamus tikslus, kuriems pritartų visi procese dalyvausiantys žmonės. Tada parengiamas tvarkaraštis bei veiksmų planas, kuris ir yra įgyvendinamas.

Carina Larusson yra Švedijos organizacijos „Regionalt ResursCentra“ vykdančioji direktorė. Ji šiandien veda mokymus lyčių lygybės specialistams, vėliau mokysiantiems visų Lietuvos savivaldybių atstovus, prisidedančius prie strateginio planavimo procesų.

Publikacija parengta įgyvendinant projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, bendrai finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai