Pirmadienį Lietuvos kino politiką formuojančioms institucijoms ir kino srities specialistus ruošiančiai aukštajai mokyklai išsiųstas raginimas imtis konkrečių veiksmų, užtikrinant lygias moterų ir vyrų teises kino industrijoje. Laišką pasirašė per devynis šimtus kino industrijos profesionalų ir aktyvių piliečių, tarp kurių ir gerai žinomi Lietuvos režisieriai, aktoriai, prodiuseriai.
Laiške, LR kultūros ministerijai, Lietuvos kino centrui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai institucijos raginamos rasti lėšų švietimui apie seksualinį priekabiavimą ir smurtą bei tinkamą darbo etiką filmavimo aikštelėje.
Pasirašiusieji taip pat ragina institucijas laikytis lyčių lygybės principų skirstant finansavimą, užtikrinti įvairovę vertinimo komisijose ir formuoti suvokimą, kad kino srityje nėra „vyriškų“ ar „moteriškų“ profesijų. Solidarizuodamiesi su globaliu #MeToo judėjimu, kino industrijos lyderiai kviečiami įtraukti papildomus darbo etikos principus į darbo sutartis.
Tarp daugiau nei šimto kino industrijos atstovų, pasirašiusių laišką – ir viena žinomiausių šalies kino prodiuserių Živilė Gallego, kuri yra ir Europos audiovizualinės industrijos moterų asociacijos narė. Palaikydama kreipimąsi, Ž. Gallego akcentuoja būtinybę didinti lyčių balansą tiek kino ekranuose, tiek kino gamyboje. „Palaikau idėją dėl lyčių lygybės kuriant audiovizualinį turinį, įsidarbinant kino ir audiovizualinėje industrijoje ir siekiant gauti finansavimą kuriamiems filmams. Pati stipriai prisidedu prie kuriamų filmų, kuriuose dažnai pagrindinius vaidmenis atlieka moterys ir skatinu moterų režisierių aktyvų dalyvavimą tiek vaidybiniame, tiek dokumentiniame kine“, – teigia Ž. Gallego.
Laišką institucijoms parėmė ir didžiausio kino festivalio Lietuvoje „Kino pavasaris“ vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška. Anot jo, neužtikrinus lygių teisių moterims kino industrijoje, daug praranda ne tik konkrečios kūrėjos, tačiau ir visa visuomenė. „Viskas priklauso nuo mūsų pačių, jeigu nieko nedarysime, niekas ir nesikeis. Reikia edukuoti visuomenę ir kelti problemas į paviršių. Jos tikrai egzistuoja ir reikia tai spręsti, užsimerkt ir apsimest, kad viskas gerai, nėra sprendimas. Labai palaikau kuriančias moteris ir puikiai suprantu, ko mes netenkame, neturėdami kūrėjų lygiavertės įvairovės“, – sako A. Ramaška.
Viena iš atviro laiško iniciatorių, aktorė Aistė Diržiūtė sako, kad rengti tokį laišką paskatino institucijų ir visuomenės abejingumas #MeToo skandalų metu bei išryškėjęs aukų kaltinimas. „Sujudinti vandenys mūsuose greitai nurimsta ir kilusios bangos greitai būna pamirštos. Institucijos toliau lankstėsi genijams, aukos buvo kaltinamos ir pajuokiamos, o savo lytinį organą į rankas dėliojęs dėstytojas sėkmingai grįžo toliau lavinti jaunąją kartą. Situacijos pačios neišsisprendžia. Jei susirgome – reikia gydytis, jei radome įsisenėjusią ligą – gydytis dar atsakingiau“, – teigia A. Diržiūtė.
Atvirą laišką pasirašyti buvo galima žmogaus teisių portale manoteises.lt.
Laišką parėmė šie kino industrijos atstovai:
Režisieriai: Andrius Blaževičius, Alantė Kavaitė, Eglė Vertelytė, Tomas Smulkis, Saulius Baradinskas, Gabrielė Urbonaitė, Marija Kavtaradzė, Tomas Vengris, Jokūbas Vilius Tūras, Marat Sargsyan, Romas Zabarauskas, Marija Stonytė, Birutė Mar, Vincas Sruoginis, Ieva Stundžytė (teatro), Kamilė Gudmonaitė (teatro), Yana Ross (teatro), Klaudija Matvejevaitė, Živilė Mičiulytė, Marija Stonytė, Ksenija Koženkova, Ieva Veiverytė, Eglė Rupaitė, Saulė Bliuvaitė, Kamilė Milašiūtė, Domas Petronis, Akvilė Gelažiūtė, Aistė Žegulytė – Zapolska, Laurynas Bareiša, Jonas Tertelis, Armas Rudaitis, Virginija Vareikytė, Ieva Šakalytė, Jorė Janavičiūtė, Austėja Urbaitė, Vytautas Puidokas, Gildas Aleksas (teatro), režisierė ir aktorė Birutė Mar.
Aktoriai: Aistė Diržiūtė, Martynas Vaidotas, Beata Tiškevič, Denisas Kolomyckis, Julija Steponaitytė, Irina Lavrinovič, Jurgita Jutaitė, Elžbieta Latėnaitė, Eimutis Kvoščiauskas, Gelminė Glemžaitė, Donatas Švirėnas, Dominykas Vaitiekūnas, Monika Vaičiulytė, Aistė Lasytė, Indrė Vėlyvytė, Miglė Polikevičiūtė, Clotilde Rigaud, Olga Polevikova, Elvinas Juodkažis, Arnolda Noir, Rugilė Latvėnaitė, Asta Zacharovaitė, Marija Korenkaitė, Vesta Šumilovaitė – Tertelienė, Rūta Šmergelytė, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė, Adelė Šuminskaitė, Sigita Pikturnaitė, Greta Grinevičiūtė, Karolina Kontenytė, Eglė Lekstutyė, Kristina Savickytė – Damanskienė, Goda Simonaitytė, Mantas Stabačinskas, Eglė Grigaliūnaitė, Gailė Butvilaitė, Justina Kaminskaitė, Milda Štakėnaitė.
Prodiuseriai: Ieva Černiauskaitė, Stasys Baltakis, Klementina Remeikaitė, Dagnė Vildžiūnaitė, Oleg Surajev, Živilė Gallego, Justinas Piliponis, Marija Fridinovaitė, Daiva Jovaišienė, Lina Murinaitė, Urtė Aškelovičiūtė, Giedrė Burokaitė, Elena Rožukaitė.
Operatoriai: Narvydas Naujalis, Linas Dabriška, Vytautas Katkus, Rimvydas Leipus, Laura Aliukonytė, Odeta Riškutė, Saulius Lukoševičius, Rokas Šydeikis, Eitvydas Doškus, Martynas Norvaišas.
Kino/meno kritikai: Mantė Valiūnaitė, Laima Kreivytė, Lukas Brašiškis, Gediminas Kukta, Agnė Narušytė.
Kiti kino srityje dirbantys profesionalai: festivalio „Kino pavasaris“ vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška, festivalio „Nepatogus kinas“ direktorius Gediminas Andriukaitis, kino teatro „Pasaka“ direktorė Andrė Balžekienė, kino dailininkės Sigita Šimkūnaitė, Paulė Bocullaitė, Grėtė Kiliulytė, kino teatrų „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas, scenarijų autorės Vejūnė Tamuliūnaitė, Teklė Kavtaradzė, Birutė Kapustinskaitė koloristas Justinas Vencius garso operatoriai Julius Grigelionis, Julius Zubavičius, Iveta Macevičiūtė, kastingo režisierė Dalia Survilaitė – Dekšnienė, filmų platinimo, sklaidos internete ir Jungtinės karalystės kino teatruose platformos „Baltic View“ įkūrėja ir vadovė, prodiuserė Inesa Ivanova.
