Skaitinys

I.Makaraitytė: „Atskleidus M.Majauską seksualiniu priekabiavimu apkaltinusios merginos tapatybę, ją būtų suvalgę“

Prieš metus prasidėjo #MeToo judėjimas, atskleidęs daugybę seksualinio priekabiavimo ir prievartos atvejų. Festivalis „Nepatogus kinas“ pakvietė į filmo „Seksas be sutikimo“ peržiūrą ir diskusiją po jos „Kas pasikeitė per metus nuo #MeToo?“

Diskusija „Kas pasikeitė per metus nuo #MeToo?“, Dainiaus Putino nuotr.

Lėšas skirs Julijai, prabilusiai apie seksualinį priekabiavimą

Visos už šios seanso rodymą surinktos lėšos bus skirtos neurochirugės Julijos K., prabilusios apie galimą seksualinį trijų gydytojų priekabiavimą jos rezidentūros Kauno klinikose metu, gynybai.

15min primena, kad šiuo metu Julija priversta gintis nuo jai mestų šmeižto kaltinimų. „Solidarizuojamės su Julija ir kviečiame prisidėti prie jos bylinėjimosi išlaidų – tik sėkminga šios bylos baigtis gali padėti prabilti kitoms nukentėjusioms moterims. Tai – ne tik Julijos byla, tai mums visiems svarbi byla“, – ragino diskusijos organizatoriai.

O kas įvyko Lietuvoje per metus nuo #MeToo? Ką pakeitė #MeToo judėjimas? Tokie klausimai buvo keliami šeštadienio popietę kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ vykusioje diskusijoje.

Atskleidus merginos tapatybę, ją būtų „suvalgę“

LRT Tiriamosios žurnalistikos skyriaus vyr. redaktorė, buvusi INFO TV aktualijų laidos „Dienos komentaras“ vedėja Indrė Makaraitytė prisipažino, kad sunku kalbėti apie pokyčius.

„Galbūt tik iš išorės. Tie žmonės neteko pareigų. Vis dėlto Mykolo Majausko atveju, kuris mums buvo pakankamai skausmingas, buvo skundas Generalinėje prokuratūroje, turėjome galvoti, ką daryti ir kaip neišduoti savo šaltinio, merginos, kuri mums liudijo. Jei būtume jos pavardę paviešinę, ją būtų suvalgę, be žodžių, nes mergina, kuri ją gynė ir sakė, kad ta istorija yra teisinga, ji lygiai taip pat ėjo į apklausas, samdė advokatus ir turėjo teisintis, gintis. O ką padarė M.Majauskas? Jis iš tiesų užčiaupė visas kitas merginas“, – diskusijoje pareiškė I.Makaraitytė.

Žurnalistė teigė bandžiusi drąsinti merginas – esą kalbėti reikia dėl mūsų visų. Vis dėlto nė viena jų nesutiko kalbėti. „Toje pačioje partijoje. Sakiau, kad manau, suprantam, apie ką čia kalbame. Man sakė, kad suprantam. Bet man sako, kad neįsivaizduoju, ką jis daro. Jis šnekasi su kiekvienu skyriuje žmogumi ir visi juo tiki, ypač vyresnės moterys. Sako, kad tokį gražų vaikinuką čia taip puola, nes tos kalės negalėjo kitaip karjeros padaryti, tik šitaip. Todėl jos juodina jį, o jis toks geras… Jis žaidė tuos žaidimus, pats tai darė ir dalis visuomenės tuo tikėjo ir tiki. Nereikia čia įsivaizduoti, kad kažkas per kelis mėnesius pasikeitė, niekas nepasikeitė visiškai“, – konstatavo ji.

Indrė Makaraitytė, Dainiaus Putino nuotr.

Žinoma žurnalistė pritaria, kad gali būti, jog reikia tiesiog laukti, kol pasikeis karta. Vis dėlto didžiausia problema I.Makaraitytei atrodo tai, kad mamos moko savo dukras, net šešerių metų, jog vyrai iš jų kažko nori, todėl jos negali eiti pas juos į namus, nes jei eini, tai reiškia ir tu kažko nori.

„Manyje labai didžiulis nesuvokimas, nes manęs taip niekada nemokė ir neįsivaizduoju, kaip savo dukrai tokį dalyką pasakyti. Tai prasilenkimas mąstyme, epochose… Kaip net taip galvoti gali? Edukacija, filmų rodymas, diskusijos, nebijojimas kalbėti gal kažkokį proveržį ir padarytų, bet ar pastebėjote, kad banga nuėjo ir jos nebeliko? Tokių atvejų tikrai nėra mažiau, bet tiesiog užsičiaupė, kas dabar nori būti apipilta purvu? Ir kolegės Dovilė, ir Rūta verkė, aš verkiau. Mes visos verkėm. Kai tu padarai kažką panašaus, ką mes paviešinom, tu nieko negali daryti, gavus tą bangą bjaurasties. Ir tu nesupranti, kuo tu nusikaltai. Ypatingai M.Majausko atveju. Net ir dabar pasakius jo pavardę, pasipila tai, į ką net nežinai, kaip atsakyti. Bandai logiškai, gražiai argumentuoti, taikiai paaiškinti, kodėl taip negerai, bet tai neveikia“, – kalbėjo I.Makaraitytė.

Dovilė Javinskaitė, Lietuvos ryto TV žinių žurnalistė, buvusi Info TV žurnalistė, slaptu tyrimu įrodžiusi Seimo nario seksualinį priekabiavimą, mano, kad tai neveikia todėl, kad visi akcentuoja, kodėl moterys prabyla po šitiek metų.

„O kad prieš dešimtmetį niekas nežinojo, kur kreiptis ir apie tai visuomenė labai mažai diskutavo, tai niekas neakcentuoja. Raginu visas merginas, patiriančias kažką panašaus, kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, jei tai susiję su įdarbinimu ar darbiniais santykiais. Per tris mėnesius galima skundą pateikti. Eriką Račkytę matome aktorę kaip teisminiu būdu viską sutvarkė. Jai reikėjo drąsos, neslepiant savo tapatybės atskleisti istorijas ir eiti iki teismų, sunkiai tai išgyveno, bet tokie pavyzdžiai rodo, kad situacijos gali būti išspręstos, bet reikia laiku kreiptis“, – kalbėjo ji.

Dovilė Javinskaitė, Dainiaus. Putino nuotr.

I.Makaraitytė tęsdama teigė žinanti, kad Vilniaus universiteto Medicinos fakultete praūžus #MeToo bangai radosi merginų, kurios pradėjo skųsti dėstytojus, bet tik todėl, kad iš tiesų ten yra progresyvių žmonių, kurie skaitė ir palaikė tai. Bet, jos nuomone, jei būtų buvę atvirkščiai – merginos savo skundus būtų susidėjusios į stalčius.

„Tai nėra masinis reiškinys, reikia ieškoti palaikančių žmonių, progreso mažytėse bendruomenėse. Reikia daugiau istorijų, o jų nėra, nes reikia drąsos atlaikyti spaudimą. Jei reikia į Generalinę prokuratūrą eiti, tai atrodo, kam čia to reikia“, – kalbėjo žurnalistė. Dovilė Javinskaitė atkreipė dėmesį, kad, jeigu Julija K. būtų pati kreipusis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, nes tuo metu, kai galimai patyrė seksualinį priekabiavimą, buvo praktikantė, rezidentė ir galėjo tai padaryti, kaltinamieji būtų turėję įrodyti, kad jie nepriekabiavo, o dabar ji teismuose įrodinėja, kad tai, apie ką ji kalbėjo, nėra šmeižtas.

Kuo pasitikime – galimomis aukomis, ar galimais nusikaltėliais?

Žmogaus teisių portalo manoteises.lt redaktorė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė, reaguodama į diskusiją, kalbėjo apie tai, kad raginame prabilti aukas, bet yra ir kitas svarbus klausimas – visuomenės pozicija. „Šį renginį surengėme, kad galėtume paremti Juliją, bet ji atsisako su žiniasklaida bendrauti ir turbūt apie jos istoriją mažai kas žino. Čia ir yra svarbus klausimas, ar mes kaip visuomenė pasakysime, kad pirmiausia tikime išdrįsusiais pasidalinti istorijomis, kurie yra potencialiai žemesni galios hierarchijoje? Neturi, sakykime, tiek galios kaip Kauno klinikų neurochirurgai, kurie neabejotinai garbūs. Jie turėjo galimybę priekabiauti, nesakau, kad taip neabejotinai įvyko. Sakau, kad klausimas, kuo mes pasitikime, ar galimomis aukomis, ar galimais nusikaltėliais. Aš renkuosi pasitikėti galimomis aukomis, nes taip galime pasiekti, kad jos atsiskleistų, o šmeižto bylos eitų į šiukšlių dėžę, bet neužtildytų kitų potencialių prabilti galinčių moterų“, – savo poziciją dėstė J.Juškaitė.

Jūratė Juškaitė, Dainiaus Putino nuotr.

Buvo iškeltas klausimas, ar #MeToo judėjimas negali tapti susidorojimo įrankiu. „Gali susidoroti ir kitais būdais, tai nėra kažkoks išskirtinis būdas. Man keista, kad šiame kontekste išskirtinai tai sakoma. Kalbant apie seksualinį priekabiavimą, jis tarsi yra dviejų žmonių klausimas ir kuriuo mes labiau patikėsime. Kažkokiu būdu sugriauti žmogaus karjerą, apšmeižti nėra vienintelis būdas. Reikėtų pagalvoti, kodėl mes seksualinį nusikaltimą siejame su kažkuo neigiamu, siekiu sugriauti tarkime karjerą, su tuo, kas standartiškai lyg asocijuojasi su moteriškumu ir šioje vietoje tai laikoma moteriškumo pasireiškimo būdu – jos kažkaip slaptai neva sugriaus vyro gyvenimą, tai reikėtų kritiškai įvertinti“, – svarstė J.Juškaitė.

Podkasto NYLA autorius, prisidėjęs prie #MeToo istorijų atskleidimo Karolis Vyšniauskas kalbėjo apie tai, kaip susiklostė tolesnis liudijusių apie seksualinį priekabiavimą merginų gyvenimas.

„Julija negyvena Lietuvoje, dirba toliau su kinu, bet ji nebevaidina. Jos pasirinkimas tai. Jau po „Sangailės vasaros“ sakė, kad turi savo filmą, o dabar jai patinka dirbti prie filmų produkcijos, bet nebūti aktore. Manau, kad ji susitvarkė. Paulė, kiek žinau, toliau dirba savo darbus. Ji šita tema nedaug kalbėjo, manau, kad jai pačiai tas turėjo būti sunku“, – nuomone dalijosi jis.

Nenori, kad vaikas klausytų M.Mikutvičiaus dainų

Kitos merginos, kurias teko kalbinti, esą taip pat susitvarkė. „Jos sakė, kad atsivėrė kitoks požiūris. Viena iš kalbėjusių moterų sakė, kad ji pati turi mažų vaikų ir sako, kad štai vaikas klauso, mėgo M.Mikutavičiaus dainas, o jis buvo vienas iš tų, kuris sakė, kad visuomenė kaip kažkokia pikta moteris pasmerkė Š.Bartą, nekaltą režisierių, todėl ji sako nenorinti, kad jos vaikai klausytų jo dainų. Man atrodo, kad tai maži dalykai, kurie lieka gyvenime. Daug autoritetų sugriovimų šioje istorijoje“, – atkreipė dėmesį jis.

Apibendrindamas #MeToo judėjimą Lietuvoje, K.Vyšniauskas apgailestavo, kad buvo pradėtas dialogas, bet šiuo metu jis nutrūkęs ir bus labai sunku vėl jį pradėti. „Ši tema buvo pakankamai ilgai žiniasklaidos dėmesio centre, kas dažniausiai nebūna, bet ar mes nepraradome šanso vėl užmegzti dialogą šia tema?“, – kėlė klausimą jis.

Karolis Vyšniauskas, Dainiaus Putino nuotr.

I.Makaraitytė pritarė, kad vėl iškelti šį klausimą būtų sunku: „Kaip M.Majauskas savo veiksmais užčiaupė, taip bet kuris kitas dabar galės eiti ir daryti taip pat. M.Majauskas sukūrė precedentą. Kita vertus, gerai, kad šį kartą pavyko tą šaltinį slėpti, bet kartais gali netyčia kokia klaida atsitikti, kas nors sužinos, atseks, pamatys, nufotografuos… Jei neanonimiškai norėsi kalbėti, žinosi, kad turėsi eiti į teismą, nes kaip tu įrodysi tokį dalyką? Kad buvai jo namuose ir ką jis ten darė, nežinau, ar galėtum įrodyti. Manau, kad visi tai įvertino ir pagalvojo, kad reikia baigti su tais liudijimais“, – apibendrino ji.

Diskusiją moderavo žurnalistas Mindaugas Jackevičius.

Daugiau žiūrėkite diskusijos įraše:

Kas pasikeitė per metus nuo #MeToo?

Posted by Lietuvos žmogaus teisių centras on 2018 m. Spalis 6 d., Šeštadienis

Komentarai (1)
  1. ?

    Yra kur nors oficiali sakaita, kur būtų galima pervesti jai pinigus?

    2018 10 09 / IP: 188.69.196.202


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai