Lygybė

Įvaizdžio merginos sporto renginiuose džiugina ne visus

Įprasta, jog kone kiekviename bokso turnyre, automobilių ar motokroso lenktynėse dalyvauja ir merginos. Tačiau dažniausiai jos  – ne sportininkės. Gausiai vyrų lankomuose renginiuose merginos atlieka „įvaizdžio merginų“ funkciją. Boksininkų Luko Abloževičiaus ir Austėjos Aučiūtės nuomonės apie merginų pasirodymus skiriasi, psichologė Ina Kalvanienė ir lygių galimybių ekspertė Margarita Jankauskaitė teigia, jog tai – moters sudaiktinimas. Su tokia nuomone nesutinka įvaizdžio mergina dirbanti Simona Visokinskaitė, kuri laiko save sporto komandų dalimi ir sako esanti patenkinta darbu, dėmesiu bei pažintimis.

Įvaizdžio mergina dirbanti Simona Visokinkskaitė - asmeninio archyvo nuotr.

Sportininkų nuomonės skiriasi

Boksininkas L. Abloževičius visose varžybose, kuriose dalyvavo, sutiko ringo mergaites, tačiau mano, jog galima apsieiti ir be jų. Sportininkui nepatinka seksualus merginų įvaizdis ir, anot jo, daroma neigiama įtaka kitoms jaunoms merginoms.

L. Abloževičius apgailestauja, kad, jo manymu, nyki įvaizdžio merginų sporto renginiuose tendencija, užgimusi JAV, pamažu įsigyvena ir Lietuvoje, formuodama iškreiptą moters suvokimą.

Pašnekovas įsitikinęs, kad ringo mergaitės padeda parduoti bilietus, jų atvaizdai plačiai naudojami reklamai, o seksualus įvaizdis atkreipia dėmesį į pateikiamą informaciją. Dažna mergina turi nemažai sekėjų socialiniuose tinkluose,tai, anot sportininko, puiki priemonė informuoti apie artėjančius renginius ir juos „pagardinti“ specialiai jiems skirta fotosesija.

Lukas Abloževičius, mma-knight.lt nuotr.

Lukas Abloževičius, mma-knight.lt nuotr.

„Tik pagalvokime, jei merginos pasirodytų vilkėdamos tautiniais kostiumais, kurie bylotų apie mūsų kultūrą ir tradicijas“, – sako L. Abloževičius, pridurdamas, jog toks merginų pasirodymas sporto ringuose būtų puiki galimybė parodyti nenutrūkusias sąsajas su tautinėmis tradicijomis.

Kitokios nuomonės – boksininkė Austėja Aučiūtė, kurios manymu, ringo mergaičių pasirodymai varžybose jas padaro įdomesnėmis žiūrovams. Pasaulio čempionatuose dalyvaujanti sportininkė ringo mergaites Lietuvoje sutiko dalyvaudama turnyre, sujungtame kartu su vyrų kovomis. Užsienyje vykstančiose moterų varžybose ringo mergaičių nebūna, nors sportininkė juokauja, kad ringo berniukus pamatyti būtų gerai.

Jaučiasi komandos dalis

Įvaizdžio mergina S. Visokinskaitė šį darbą pradėjo tuomet, kai praėjusiais metais užpildė anketą dalyvauti grožio konkurso atrankoje. Joje praplėtė savo pažinčių ratą, sudalyvavo kituose konkursuose, o taip pat buvo pakviesta būti įvaizdžio mergina sporto turnyruose.

Automobilių lenktynėse dalyvavusi S. Visokinskaitė su kitomis merginomis lenktynininkams davė startą, buvo varžybų veidu, fotografams ir žurnalistams, teikė sportininkams apdovanojimus.

Dirbdama ringo mergaite, ji atveda sportininką į ringą, neša raundų lenteles, įteikia apdovanojimą laimėtojui, sportininkų svėrimų metu drauge fotografuojasi.

Įvaizdžio merginos darbas S. Visokinskaitei patinka, mat yra nuolat apsupta žmonių: „Gaunu dėmesio, bendrauju su sportininkais, matau renginių užkulisius ir susipažįstu su žinomais žmonėmis“, – sako S. Visokinskaitė, vildamasi, jog pažintys pravers ateityje.

Įvaizdžio mergina dirbanti Simona Visokinkskaitė - asmeninio archyvo nuotr.

Įvaizdžio mergina dirbanti Simona Visokinkskaitė – asmeninio archyvo nuotr.

Įvaizdžio mergina sako, jog, kaip ir kiekviename darbe, yra ir neigiamų pusių. Kartais renginių pabaigoje būna neblaivių žmonių. Be to, svetimos merginos apkalba, skleisdamos nebūtus dalykus. Į šį darbą žmonės reaguoja įvairiai, kartais gretina su nepadorumu.

Paklausta, kodėl ringo mergaitės pasirodo apsinuoginusios, S. Visokinskaitė įsitikinusi, jog vyrų kovos, jėga ir moters kūnas yra neatsiejami. Ir nesutinka, jog įvaizdžio merginos darbas sudaiktina moterį: „Nestoviu pastatyta kaip daiktas. Palaikau savo komandą, motyvuoju sportininkus ir juos psichologiškai palaikau prieš kovą, po varžybų nuraminu ar pasidžiaugiu kartu“, – teigia S. Visokinskaitė, kuri sako besijaučianti komandos dalis.

Požiūris – kaip į sekso objektą

Psichologės Inos Kalvanienės teigimu, įvaizdžio merginų atliekamos funkcijos sporto renginiuose, kuriuose dalyvauja vyrai, akivaizdžiai iliustruoja stereotipais paremtus moteriškumo ir vyriškumo modelius. Ištvermė, jėga asocijuojasi su vyrišku įvaizdžiu. Sporte, ypač kovos menų, akcentuojamas vyro pajėgumas, stiprumas.

„Įvaizdžio merginų funkcija susijusi su tų merginų nuogumu ir seksualumu – suteikti malonumą vyrų akims“, – sako psichologė I. Kalvanienė. Ji priduria, jog tai – seksualinis objektifikavimas arba žmogaus kaip sekso objekto suvokimas , išskiriant ir pabrėžiant tik su lytimi susijusias savybes bei fizinį patrauklumą kaip priemones kitam pasiekti malonumą.

Ina Kalvanienė, Gretos Medelienės nuotr.

Ina Kalvanienė, Gretos Medelienės nuotr.

Tiek lenktynėse, tiek bokse greta esą vyriškų dalykų kažkas turi būti susiję su seksualumu: ,,Seksualūs vaizdiniai ir agresija vienoje vietoje – komplektas „tikram vyrui“, – pasakoja psichologė.

Psichologė įsitikinusi, kad ringas bene akivaizdžiausia  stereotipų apie vyrus ir moteris pasirodymo vieta. Tikras vyras – agresyvus, stiprus, moteris – graži, nekalbanti, nerodanti asmenybės, nuolanki, kurios funkcija yra sužadinti aistrą.

I. Kalvanienė teigia, kad tas pat galioja ir visuomenėje egzistuojančiuose standartuose: vyriškumas siejamas su nepriklausomybe, konkurencija, emociniu neprisirišimu, agresyvumu bei žiaurumu. Moteriškumas – su nuolankumu, grožiu, seksualumu. Pramogų ir reklamos industrija parodo, jog moteris gali rungtyniauti nebent dėl krūtinės dydžio ar ilgesnių kojų: „Žinoma, visi šie dalykai veikia moterų vertybines orientacijas“, – sako psichologė.

Tačiau vyrai, kaip teigia psichologė, nuo šių stereotipų kenčia taip pat stipriai, nes bando prisitaikyti prie vyraujančio vyriškumo idealo. O pasekmės akivaizdžios: trumpesnė vyrų gyvenimo trukmė, prastesnė sveikata, paviršutiniški emociniai santykiai, vyrai kasdien jaučia didelį spaudimą ir įtampą įrodyti sau bei kitiems, kad jie yra „tikri vyrai“.

Nėra lyčių vaidenų apsikeitimo

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė sako, jog kalbėti apie lyčių lygybę sporte yra, ko gero, sunkiausia tema. Mat žmonės tarsi pripažįsta, kad darbo rinkoje neturėtų būti diskriminacijos, vis didesnė dauguma sutinka ir kad politikoje moterys turėtų būti atstovaujamos lygiavertiškai. Tačiau kai kalbama apie sportą, kaipmat pasipila neva biologiniai argumentai, jog vyro ir moters prigimtys skirtingos. Esą vyrai labiau sutverti sportui, o moterys – puošmenos.

Anot ekspertės, moters kūno  kultūrinėje erdvėje išnaudojamas daugiau, vyrų kūnų yra nepalygintinai mažiau. Kadangi vyro kūno rodyti negali, pakaitalas – automobilis.

„Ypač kai kalbame apie automobilius, vyro santykis su mašina ne toks kaip moters. Moteriai tai susisiekimo priemonė, o vyrai labai dažnai perkelia tam tikras psichologines emocijas, tad greitas, ištaigingas, galingas automobilis yra tarsi vyriško kūno metafora“, – sako M. Jankauskaitė.

Margarita Jankauskaitė, Mato Oželio nuotr.

Margarita Jankauskaitė, Mato Oželio nuotr.

Moters atsiradimas šalia automobilio sustiprina  tokią simboliką. Vyro tarsi nėra, tik automobilis, bet seksualios mergaitės pastatymas greta yra lyg vyro potencijos, seksualinės galios tvirtinimas per kontrastą: „Ir tos moterys lenktynėse atsiranda ne šiaip sau, o tam, kad priviliotų potencialius pirkėjus-vyrus“, – mano M. Jankauskaitė, mat vyrai, pirkdami automobilį, pasąmoningai įsivaizduoja, jog tuo pačiu kaip ir įsigyją instrumentą, leidžiantį turėti pageidaujamas moteris.

M. Jankauskaitė pastebi, kad varžybose, kuriose dalyvauja ir įvaizdžio merginos, nėra lyčių vaidmenų apsikeitimo. Viena dalis – fizinės jėgos demonstravimas ar intensyvus žaidimas, o petraukėlių metu žiūrovus reikia užimti ir išlaikyti dėmesį. Tačiau šioje dalyje, kuri mums pateikiama kaip ne tokia rimta, paprastai matome moterį, o ne įvaizdžio vaikinus: „Net ir krepšinio šokėjų dalis, kuri taip pat skirta vyrų akims, atrodo nerimta, nesvarbu, kad reikalauja labai didelio fizinio pasirengimo“, – sako M. Jankauskaitė.

Komentarai (0)