Oficialiai Jaunimo garantijų iniciatyva siekiama, kad visi 15–29 metų amžiaus jaunuoliai – nesvarbu, ar užsiregistravę darbo biržoje, ar ne – per 4 mėnesius nuo mokyklos baigimo arba darbo netekimo gautų konkretų pasiūlymą dirbti ar toliau mokytis, įskaitant pameistrystės mokymo formą, atlikti praktiką arba stažuotę. 2014 – 2020 m. iniciatyvai bus skiriama beveik 175 mln. eurų, iš jų – 70 mln. – iš Lietuvos valstybės biudžeto, likusi didžioji dalis lėšų iš ES.
Įsidarbinimo „kokybė“ gautomis pajamomis nematuojama
Nors lėšos nemažos, tačiau skaičiai rodo, kad jaunimui jos reikalingos: Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais ir šiais metais didžiausias nedarbo lygis fiksuotas 15 – 24 m. jaunuolių grupėje – nuo 21,3 iki 16,4%.
Nedarbas mažėjo, o Darbo birža šias tendencijas dar praėjusiais metais susiejo su sėkminga Jaunimo garantijų programa. Tiesa, Darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė patvirtina, kad jaunuolių įsidarbinimo kokybė pajamų prasme nematuojama – išsiėmus verslo liudijimą ir gavus kad ir šimtą eurų pajamų, toks jaunuolis bus laikomas sėkmingu Jaunimo garantijų absolventu.
Nerealūs reikalavimai
Tačiau didžiausia dalis kritikos strėlių Jaunimo garantijoms krenta dėl per trumpo laikotarpio, numatyto jaunuolių grįžimui į darbo rinką ar į mokymosi įstaigą: su gatvės jaunimu ne vienerius metus dirbančios organizacijos sako, kad per keturis mėnesius grąžinti nemotyvuotą jaunuolį į darbo rinką neįmanoma, per tokį laikotarpį spėjama tik užmegzti ryšį.
Darbo birža, pradėjusi įgyvendinti projektą „Atrask save“, planuoja per trejus metus įdarbinti 23 tūkstančius tokių jaunuolių. Įgyvendinant programą vyks darbo pokalbių simuliacijos, susitikimai su darbdaviais, susipažinimas su vietos rinkoje veikiančiomis įmonėmis bei švietimo ir profesinio mokymo įstaigomis, iki 20 dienų trunkančios praktikos pasirinktoje įmonėje su techninio mentoriaus pagalba ir kt. Dar dvylika tūkstančių pavesta įdarbinti Jaunimo reikalų departamentui.
Darbo biržos vykdomo projekto „Atrask save” reklaminė nuotrauka, ldb.lt
Darbo birža savo galimybėmis atrodo nedvejojanti, o vienas iš Jaunimo garantijų Vilniaus mieste įgyvendintojų – Palaimintojo Jurgio Matulaičio socialinis centras – kad ir nedrąsiai, bet reiškia dvejones. Šio centro Vaikų ir jaunimo padalinio vadovė Eglė Došienė sako, kad nors pati Jaunimo garantijų iniciatyva gera, tačiau ji tinkama tiems, kurie baigė mokyklą, bet dar nežino, ką tiksliai norėtų daryti gyvenime: „Tokiam jaunimui užtenka keturių mėnesių, tačiau ne tiems, su kuriais mes dirbame čia, t.y. tais, kurie turi sunkumų“.
Toks jaunuolis, koks kažkada buvo pirmojoje publikacijoje minėtas Olegas, niekada nebaigtų šios programos dar ir dėl kitos priežasties: iš Jaunimo garantijų dalyvių reikalaujamas 95 procentų lankomumas – keturis kartus per savaitę lankymasis individualiose konsultacijose ir du kartus grupinėse. Kaip sakė viena pavardės ir organizacijos skelbti nenorėjusi jaunimo darbuotoja, tokiems jaunuoliams, kurie dvejus metus nelanko mokyklos, į ją nueina kartą per mėnesį ir todėl nėra išbraukiami iš mokyklos sąrašų, tai – nerealūs reikalavimai.
Ministerija: reiklavimus nustatėme ne mes
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai pavaldžios institucijos – Darbo birža bei Jaunimo reikalų departamentas – ir vykdo Jaunimo garantijų iniciatyvą sako, kad programos terminas nustatytas vadovaujantis Europos Tarybos rekomendacija, raštiškame ministerijos atsakyme taip teigiama, kad Suomija tokį laikotarpį padarė dar trumpesnį – tik tris mėnesius.
Vilniaus miesto savivaldybė pameistrystės klausimą, atrodo, mato kitaip nei ministerija: „Mums labai svarbi patirtis pameistrystės srityje dirbant su mažiau galimybių turinčių jaunimu. Todėl siekdama išplėsti šitas praktikas, Vilniaus miesto savivaldybė kuria neformalios pameistrystės paslaugų aprašymą. Manome, kad prisidės prie darbo su jaunimu paslaugų plėtros”, – sako Vilniaus savivaldybės Jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Jonas Laniauskas. Programoje numatoma jaunuolius amato mokyti bent šešis mėnesius, idealiausiu atveju – dvejus metus. Labiausiai stokojantiems įgūdžių tokia programa būtų tęsiama dar vienerius metus, bet ne ilgiau nei trejus iš viso.
Jonas Laniauskas, vilnius.lt nuotr.
