Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Komentaras

Įtraukus ugdymas užtikrintų visų vaikų švietimo kokybę

Prof. Jonas Ruškus. Asmeninio albumo nuotr.

Prof. Jonas Ruškus | 2017 07 19
Komentarų skaičius

7

Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 40 tūkstančių vaikų turi specialiųjų poreikių. Tai sudaro daugiau nei dešimtadalį visų šalies vaikų. 9 iš 10 jų susiduria su įvairiais mokymosi sunkumais: dažniausiai dėl kalbos ir komunikacijos, dalis – dėl emocinių ir elgesio sutrikimų.

Šie vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ir jų ugdymosi sėkmei būtina tinkamai pritaikyta aplinka įskaitant pedagoginę, psichologinę, logopedinę ir kitą pagalbą. Kiti 10 proc. vaikų su specialiaisiais poreikiais, kurių yra apie 8 tūkst., turi intelekto, judėjimo, regos ar klausos negalią. Iš jų pusė mokosi bendrojo lavinimo klasėse, kiti – specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose.

Tai reiškia, kad apie 4 tūkstančiai Lietuvos vaikų mokosi izoliuoti nuo savo bendraamžių. Jie atskirti nuo mokymosi atviroje ir įvairioje aplinkoje, nuo santykių ir bendravimo, nuo draugysčių, konfliktų ir jų sprendimo. Jie atskirti nuo mokymosi proceso ir socializacijos, kuri įprasta mokykloje. Dėl negalios (intelekto, judėjimo, regos ar klausos) šiems vaikams nerandama vietos ten, kur mokosi visi – jie netenka socializacijos ir savęs realizavimo bendruomenėje galimybės. Vaikų talpinimas į specializuotą ugdymosi aplinką dėl jų negalios yra ne kas kita kaip diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimas.

Tą labai aiškiai yra įvardijusios tarptautinės žmogaus teisių organizacijos įskaitant Jungtinių Tautų (JT) Vaiko ir Neįgaliųjų teisių komitetus. Lietuva, ratifikavusi JT neįgaliųjų teisių konvenciją, kaip ir kitos tai padariusios šalys, įsipareigojo gerbti negalią turinčių vaikų orumą ir jų teisę būti lygiaverčiais visuomenės dalyviais. Tuo pačiu įsipareigota šalinti vaikų su negalia diskriminaciją, atskirtį ir įtraukti juosį bendrojo ugdymo procesą.

Socialinė integracija, reikia pripažinti, nepavyko, nes buvo bandoma mechaniškai perkelti vaikus į bendrojo lavinimo mokyklą, nekeičiant mokymosi formų, metodų, proceso, galų gale, mąstymo. Nepavyko pašalinti ugdymo standarto dominavimo mokykloje ir įdiegti įvairių vaiko poreikių prioriteto. Nepavyko sukurti mokyklos, kurioje lygiomis teisėmis mokytųsi visi drauge. Nepavyko pakeisti nei visuomenės, nei švietimo bendruomenės nuostatos, kad visi vaikai privalo ir gali mokytis drauge, be diskriminacijos, jog žmogaus su negalia buvimas bendrojo lavinimo mokykloje gali atnešti naudą visiems.

Įtraukus ugdymas reiškia, jog negalią turintys vaikai yra bendrojo ugdymo proceso dalis – visi vaikai mokosi drauge, neatskiriant vienų nuo kitų. Praktinė patirtis ir moksliniai tyrimai rodo, kad toks ugdymas yra naudingas visiems. Negalią turintys vaikai pasiekia aukštesnių mokymosi rezultatų, įgyja daug geresnius socialinius gebėjimus nei mokydamiesi specialioje mokykloje. Paplitusi nuomonė, jog vaikai su negalia pablogins negalios neturinčių vaikų mokymosi rezultatus, yra neteisinga. Tyrimai rodo, kad įtraukus ugdymas arba neturi įtakos vaikų be negalios mokymosi rezultatams arba ši įtaka teigiama. Be to, socialiniai jų įgūdžiai smarkiai išauga, ypač gebėjimas priimti įvairovę ir veikti jos sąlygomis.

Toks švietimas kviečia puoselėti kiekvieno vaiko individualius poreikis ir gebėjimus, nesvarbu, su ar be negalios jis yra. Taip remiamasi ne mokymosi pasiekimais, bet kiekvieno vaiko ugdymosi poreikiais, pripažįstama jų įvairovė. Vaikai su negalia, įtraukti į bendrojo lavinimo klasę, sukuria būtinybę, poreikį ir galimybę pereiti prie labai individualizuoto kiekvieno vaiko ugdymo kuriant ir diegiant naujus mokymosi metodus, keičiant ugdymosi aplinką, įvairovinant mokymosi formas – ne vaikas prisitaiko prie standartų, o metodai ir aplinka prisitaiko prie kiekvieno poreikių. O tai yra ne kas kita, kaip ugdymo kokybės pagrindas visiems vaikams, tiek turintiems negalių, tiek jų neturintiems.

Įtraukus ugdymas savo esme atitinka Lietuvos švietimo strategiją, taip pat Geros mokyklos koncepciją, kuri yra oficialus valstybės orientyras mokykloms. Atvirumas pasauliui, socialinei įvairovei, pedagoginėms inovacijoms ir vaikų kūrybiškumui – politiniu lygmeniu sutartos vertybės, kurios yra ir įtraukiojo ugdymo dalis. Visi vaikai patiria įtraukaus švietimo naudą. Negalių neturintis vaikai įgyja galimybę turėti draugų su negalia, tuo pačiu, ugdyti savo socialinį jautrumą, atvirumą pasaulio įvairovei. Kurti įtraukų ir lygiateisį švietimą, šalinti diskriminaciją švietimo sistemose mus kviečia pasaulio švietimo ir kultūros organizacija UNESCO, taip pat JT darnaus vystymosi darbotvarkė.

Deja, 4 tūkstančiai vaikų šalyje vis dar tebesimoko atskirai. Plano, kaip šalinti diskriminaciją ir skatinti įtraukų ugdymą, Lietuvoje nėra. Švietimo įstatymas niekaip neįpareigoja mokyklų sudaryti tinkamas sąlygas negalią turintiems vaikams mokytis bendrojo lavinimo klasėse. Mokyklos vis dar turi teisę atsirinkinėti tik jiems patinkančius vaikus ir atstumti nepatinkančius, tarp kurių patenka ir vaikai su negalia. Diskriminacinis vaikus selekcionuojančių „prestižinių“ mokyklų sindromas Lietuvoje nestabdomai auga – tai  ne kas kita, kaip valstybės įsipareigojimų savo piliečiams nepaisymas.

4 tūkst. negalią turinčių vaikų labai mažas skaičius – tik truputėlį daugiau nei 1 proc. visų Lietuvos vaikų. Nebūtų sunku jiems pasiskirstyti per kone tūkstantį šalies mokyklų, pritaikyti ugdymo aplinką prie kokybiško, individualiais poreikiais grįsto ugdymo. Tačiau iki šiol švietimo politikai, valdininkai ar  pačios mokyklos niekaip negali tam vienam procentui vaikų rasti vietos bendrojo lavinimo klasėse. Jie toliau palaiko diskriminacijos status quo. 

Įtraukiam ugdymui įgyvendinti būtini Švietimo įstatymo pokyčiai, įpareigojantys mokyklas priimti visus vaikus nepaisant jų negalios ir sudaryti jiems tinkamas sąlygas mokytis kartu su visais. Tik tokiu būdu bus įgyvendinta Lietuvos švietimo strategija, Geros mokyklos koncepcija ir valstybės įsipareigojimas gerbti vaiko teises.

Jonas Ruškus yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki

  1. Olga

    Apie kokią izoliaciją rašote?Kada buvote specialiojo ugdymo centruose, mokyklose?Manote, kad ten vaikai nebendrauja, nėra bendraamžių, nebūna įvairių situacijų?Jums atrodo, kad ten vaikai nėra ugdomi?Tokios sąlygos specialiųjų poreikių vaikams sudarytos, kad prestižinės gimnazijos, kurioje mokosi asmeniniai vaikai ,net nesusapnuoja, dar 10, o gal daugiau metų jiems prireiks, kol pasivys.Aš nesu prieš inkliuziją, tai teisė tėvams pasirinkti, kur jų vaikams geriau, bet nereikia menkinti ir sekti pasakas, kaip yra blogai specialiojo ugdymo įstaigose, tai negarbinga visų dirbančių ir tėvelių,kurių vaikai mokosi jose atžvilgiu.Pradėkit gerbti ir vertinti visus vaikus, jie neįzoliuoti, jie labiau socializuoti nei bendrojo ugdymo mokykloje, ugdomi atskirame korpuse.Tad jūsų inkliuzinio ugdymo protegavimas, labai neskaidrus.Apsilankykite specialiojo ugdymo centruose, pažiūrėkite kaip jie gyvena, baseinai, įvairūs tarptautiniai projektai, savanoriai iš visos Europos.

  2. Jonas Ruškus

    Ačiū už komentarus ir pastabas dėl kalbos vartojimo. Vartojau “įtraukusis”, bet čia prisitaikiau prie oficialaus ŠMM termino. Specialių poreikių samprata yra aiškiai apibrėžta (1) ir suskaičiuota (2), ten nėra jokių narkomanų, o praktiškai visi – turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų, dalis – elgesio ir motyvacijos sunkumų.
    (1) https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.404013
    (2) Viešai skelbiami duomenys: http://rsvis.emokykla.lt

  3. Eirimas

    Jeigu tai terminas, tai turėtų būti įvardžiuotinė forma: „Įtraukusis ugdymas“.
    ir dar:
    …. apie 40 tūkstančių vaikų turi specialiųjų poreikių (dalies kilmininkas), o ne „specialiuosius poreikius“. Juk ne visus poreikius, o tik tam tikrą jų dalį kiekvienas vaikas turi?

  4. Giedrė

    Specialiųjų poreikių turintys mokiniai tai nė tik straipsnyje išvardinti negalią turintys,tačiau ir ytin gabūs mpkiniai, bei alkoholikai ir narkomanai. O jiems specializuotos mokyklos išimtis? Mūsų švietimo sistema nėra tam paruošta. Pvz. Mokytojų kvalifikaciniai reikalavimai…. nurodo, kad spec.mokyklose (sutrikusio intelekto mokiniams) visus dalykus (ne veiklas) dėstyti turi spec.pedagogas bet ne dalykininkas. Nesiginčiju dėl kompetencijų, bet svarbu ir turinys.

  5. Nesusipratus

    Pastebiu, kad dabar vaikams suteikiamos pagalbos yra trys etapai: diagnozuoti, susitaikyti su diagnoze ir padaryti vaikui gyvenimą patogų. T. y. užklijuoti etiketę ir nieko nedaryti (nurašyti). Jei su tokiu spec. pedagoginiu požiūriu įtrauksim vaikus, geresnių rezultatų tikrai nepasieksim jokių vaikų ugdyme. Ar matėte mokyklą, kurioje būtų daugiau nei vienas etatas spec. pedagogo? Specialistas dirba puse etato, o vaikų turi mokyti už du etatus. Net jei specialistai galėtų teikti pagalbą tiek vaikų, kiek numato įstatymas, pagalba vaikams būtų apgailėtina. Individualios pagalbos reiktų kiekvienam vaikui ir kasdien. Ar bus kiekvienoje klasėje po spec. pedagogą? Kol to nebus, įtrauklusis ugdymas bus tik apgavystė.

  6. Daiva

    Esu mokytoja. Klsėje yra specialiųjų poreikių turinti mokinė. Per metus jos elgesys žymiai pagerėjo. Ji mėgdžioja klasės draugus, kurių elgesys yra nepriekaištingas. Sveiki vaikai mokosi suprasti, užjausti, padėti . Abipusė pagalba ir puikus rezultatas.

  7. Arijana

    Labai ačiū autoriui už straipsnį. Iš tiesų, keliami labai skaudūs mūsų vaikų ugdymo aspektai, gyvybiškai svarbūs mūsų visuomenei, reikalaujantys neatidėliotinų sprendimų. Būtina skirti daug didesnį dėmesį kitokiems vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Turime auginti žmogiškesnę, jautresnę naująją kartą.