Dar pernai Jungtinės Tautos (JT) jau antrą kartą vertino žmogaus teisių padėtį Lietuvoje. Gavusi daugiau nei pusšimtį rekomendacijų, savo atsakymą, kurias iš jų įgyvendins, šalis turi pateikti iki kovo. Nors Lietuva pagirta dėl siekio įtvirtinti lyčių lygybę ir ryžto kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, Vyriausybei negailėta pastabų dėl vangumo mažinant nepakantumą įvairioms visuomenės grupėms.
Smurtas vis dar pateisinamas
Tarptautinė bendruomenė ragina gerinti vaikų padėtį, stiprinti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklą, aiškiai uždrausti fizines bausmes bei rūpintis nepilnamečių savižudybių problema. Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Birutė Sabatauskaitė, išanalizavusi JT rekomendacijas, teigia, kad valstybės pozicija dėl smurto turi būti labai aiški ir nedaloma.
„Vis girdime apie smurto prieš vaikus atvejus ir jį dažnai bandoma pateisinti. Pavyzdžiui, spaudoje buvo pranešta kaip patėvis išvarė aštuonmetį iš namų. Policija vaiką surado laiku, tačiau buvo institucijų, teigusių, kad jis – gan problematiškas vaikas. Tai nesuvokiamas mažamečio kaltinimas už prieš jį padarytą nusikaltimą“, – situaciją komentuoja B. Sabatauskaitė.
Ne mažą dalį JT Visuotinės periodinės peržiūros metu Lietuvai pateiktų rekomendacijų sudarė kritika dėl lyčių lygybės politikos ir smurto artimoje aplinkoje. Šalis raginama ratifikuoti Stambulo konvenciją, toliau kovoti su smurtu šeimoje ir užtikrinti galimybes gauti vienodą atlygį. JT narės atkreipė dėmesį ir į tai, kad kol kas seksualinė prievarta santuokoje nėra aiškiai įvardijama kaip nusikaltimas.
Įvairiapusė diskriminacija
Didžiausią grupę rekomendacijų sudaro siūlymai tobulinti diskriminacijos mažinimo mechanizmą ir efektyviau kovoti su neapykanta. Būtina ne tik priimti įstatymus, bet ir garantuoti, kad jie tinkamai veiktų. Kitos valstybės Lietuvai pataria Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai skirti daugiau lėšų, stiprinti įstaigos autoritetą.
„Kas antroje konferencijoje girdžiu, kaip asmenys, dirbantys su pabėgėliais ar užsieniečiais, negali jiems surasti būsto. Vos pasakius, kas jame gyventų, nuomotojas arba padeda ragelį, arba tiesiog pareiškia, jog siūlymas jo nedomina. Girdėjome ir apie Rukloje užpultas moteris. Gyventojai bandė nutraukti jų galvos apdangalus“, – kalba LŽTC vadovė.
Viena labiausiai pažeidžiamų grupių šalyje toliau išlieka LGBT bendruomenė. JT narės ragina keisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas, kurios kol kas taikytos tik LGBT asmenų skleidžiamai informacijai. Pastabų sulaukė ir bandymai siaurinti šeimos apibrėžimą, neegzistuojantis translyčių asmenų teisinis pripažinimas.
Nors šalis ratifikavo JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, jos įgyvendinimo projektas parengtas neklausiant žmonių su negalia ar juos atstovaujančių organizacijų nuomonės. Lietuva turėtų labiau rūpintis aplinkos pritaikymu, įtraukiojo švietimo plėtimu, daugiau dėmesio skirti žmonėmis su psichikos negalia.
Tautinių mažumų padėtis taip pat kritikuotina. Lietuva skatinama susitvarkyti įstatyminę bazę, užtikrinti galimybes vartoti gimtąją kalbą, tęsti romų integraciją. Svarbu, kad etninių grupių atstovai patys dalyvautų jiems aktualių sprendimų priėmime. Aktualėjant pabėgėlių Lietuvoje klausimui, turėtume susirūpinti visapusišku jų įtraukimu.
Tarptautinėje erdvėje pastebima, kad neapykantos nusikaltimai Lietuvoje vis dar nėra tiriami tinkamai. Neapykantos kalba netraktuojama kaip rimtas pažeidimas. JT narės siūlo imtis veiksmų užtikrinti tyrimo efektyvumą, iš tiesų nubausti prasikaltusius asmenis.
Visuotinė periodinė peržiūra vykdoma nuo 2008 metų. Šis mechanizmas laikomas vienu sėkmingiausių JT Žmogaus teisių tarybos veiklos formų, garantuojančių vienodą visų valstybių narių vertinimą. Kiekviena šalis analizuojama kas penkerius metus. Šiemet Lietuva sulaukė 172 rekomendacijų. Pirmą kartą Visuotinėje periodinėje peržiūroje šalis svarstyta 2011 m.
