Visuomenė

Kai savas kūnas tampa rizikingų eksperimentų arena (jaunųjų žurnalistų darbai)

Grožis reklamos industrijoje – pinigai; vartotojiškoje visuomenėje – statusas. Dėl to ne tik suklesti grožį aptarnaujantys verslai – stiliaus centrai, sveiko maisto pardavėjai, sporto klubai ar stebuklingų žolelių prekeiviai – bet ir intensyvėja psichologų darbas. Pastarieji susiduria su savivertės trūkumo problemomis – bėda, kuriai spręsti žmonės vis dažniau renkasi savo pačių kūną.

Peter_w nuotr./Freeimages.com

Dėl grožio industrijos brukamų norų suklesti šarlatanai

Vilniaus bėgimo klubo narė Ramunė pastebi, kad tam tikrai daliai žmonių grožio poreikį industrija įskiepija ir jie ieško greitų būdų pasiekti rezultatų. „Kuo toliau, tuo labiau žmonės pripranta gauti rezultatą greitai. Galvoja – na, kam vargti ir arti tuos 5 mėnesius sporto salėje, jeigu pagėrus mišinuko, penkioms minutėms užlipus ant treniruoklio per savo ar draugės vestuves atrodysiu idealiai. Bet tai – tik makaronai“ –, teigia ji.

Paklausta, kaip vertina reklamos herojų diktuojamus grožio standartus, Ramunė atsakė, jog vertina neutraliai: „Reklamose idealių kūno formų savininkai skirtingiems žmonėms atrodo skirtingai – vieniems tai paskata, neva liko tik vienas žingsnis iki tokios figūros. Bet aš įsivaizduoju, kad yra žmonių, kuriems trūksta labai daug žingsnių iki tokios išvaizdos ir tai demotyvuoja.“

Sportas – veikla ne tik lieknėjimui

Pašnekovė sako, jog svarbu neprarasti kritinio mąstymo, įvertinti savo jėgas, suprasti, kad reklaminis veidas nepasiekė tokių rezultatų nuėjęs 5 kartus į sporto salę, pagaliau – egzistuoja ir genetinių priežasčių. Be to, nereikia pamiršti, jog viešumoje matomi vaizdai yra pagražinti: „Jų įvaizdis hiperbolizuojamas“.

Pašnekovės teigimu, nemaža dalis besižavinčių grožio industrijos konstruojamais vaizdiniais ir manantys, kad tai dėl sporto, neturi kertinių žmogaus fiziologijos žinių.

„Jeigu manote, kad visi sportininkai yra idealių figūrų savininkai, labai klystate – nemažai sportininkų figūros anaiptol nėra idealios, bet jie pasiekia nuostabių rezultatų. Asmeniškai man sportas dėl išvaizdos yra beprasmis. Bėgime, sakykime, fiksuojamas laikas, ir tai yra tai, kuo gali pamatuoti savo rezultatus“ – sako pašnekovė.

Pristingame prasmės – vaikomės statuso

Psichologė psichoterapeutė Ilona Kajokienė teigia, kad menka savivertė neretai tampa rimtų ligų priežastimi ir tai, kaip žmonės suvokia save grožio vaizdinių kontekste, tam gali turėti nemažos įtakos. Lietuvoje  tokių ligų kaip nervinė bulimija ir nervinė anoreksija pastaruoju metu diagnozuojama daugiau. Jomis, įvairiais vertinimais, serga apie 2–3 proc. visuomenės.

„Kiekvienas turime polinkį reaguoti į nesėkmes, mus jos jaudina. Dalis rimtas nesėkmes patiriančių žmonių, negalėdami jų poveikio kontroliuoti, ieško būdų aprėpti savo vidinį skausmą. Kūnas, šiuo atveju, pasirodo labai patraukli arena, kurioje savo vidinę dramą galima išreikšti“, – paaiškina I. Kajokienė.

Valgymo sutrikimai priklauso nuo daugelio veiksnių – aplinkos (kuriai priklauso ir komercinė žiniasklaida) įtakos, žmogaus psichikos ir genetikos – ne kiekvienas, norintis numesti keletą kilogramų, susirgs – rizika gresia tik genetinį polinkį tam turinčiam asmeniui.

„Dabar  tie kūnai yra labai įjautrinti, yra didžiulis socialinis spaudimas, teigiantis „štai, pakeisk savo kūną ir tapsi sėkmingesnis, būsi asocijuojamas su stipresniu žmogumi“.  Vienas priima tuos visuomenės keliamus reikalavimus, kitas priešinasi idant išliktų unikalus. Čia veikia ir socialinis jautrumas – kokį žurnalą beatsiverstum, visur gražūs žmonės, o tu jauties tokiu nevykėliu, todėl ir kyla klausimas – ką galiu su savim padaryti, kad atrodyčiau kaip jie?“ – sako I. Kajokienė.

Pašnekovė mini, kad labai svarbu šviesti visuomenę, jog mintyse keliami idealai būtų prasmingi. Save turime atskleisti ne per kūną ir išorinį grožį, o per turimus talentus, darydami visuomenei naudingą darbą.

Šis straipsnis yra „Media4Change“ jaunųjų žurnalistų programos 2016/2017 m. dalis, įgyvendinant VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektą „Medijų ir informacinio raštingumo skatinimas darbe su jaunimu“. Projektą remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai