Aktualu

Kampanija #Išdrįsau kviečia palaikyti smurtą patiriančias moteris, o ne smurtautojus

Startavo kampanija #Išdrįsau, kurios metu žmonės, padėję smurtą patiriančios moterims, raginami pasidalinti savo istorijomis socialiniuose tinkluose ir pažymėti jas grotažyme #Išdrįsau.

Sapudos konferencijos akimirka, D. Putino nuotr.

„Man tavo gyvenimas rūpi, man tavo problemos yra savos problemos, nes mes dėl to ir esame draugės“, – sako TV laidų vedėja, žurnalistė Renata Šakalaytė – Jakovleva šiandien socialiniuose tinkluose pasirodžiusiame video klipe. Šie jos žodžiai buvo skirti gerai draugei, kuri anksčiau šeimoje kentė psichologinį smurtą. Žurnalistė dvejus metus palaikė draugę, kol ji nusprendė skirtis.

„Ji yra rami, ji gyvena savo namuose, išsivaduodama pati iš to užburto smurtinio rato, iš tų santykių ištraukė ir savo vaikus. Tikrai norėčiau, kad atsirastų mano rate žmonių, kurie ir man padėtų, jeigu taip būtų“, – savo pasakojimą baigia Renata, sutikusi dalyvauti kampanijoje #Išdrįsau.

Smurto priežastimi mato ne smurtautoją, o nuo smurto kenčiančią moterį

Penktadienį kampanija #Išdrįsau pristatyta spaudos konferencijos metu, kurią surengė Lygių galimybių plėtros centras. Šis Centras Kartu su multimedijų agentūra „Nanook“ rudenį rinko istorijas tų žmonių, kurie pastebėję smurtą artimoje aplinkoje, nusprendė reaguoti, o ne apsimesti, kad tai privatus šeimos reikalas.

Anot Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės, Lietuvoje žmonės supranta, kad smurtas artimoje aplinkoje yra blogai, tačiau apklausų rezultatai rodo, kad kaltę dėl vykstančio smurto visuomenė permeta aukai, o ne smurtautojui: kaip parodė 2017 m. atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, pusė Lietuvos gyventojų mano, kad pačios moterys, kurios patiria smurtą artimoje aplinkoje, jį išprovokuoja, 8 ir 10 Lietuvos gyventojų tiki, kad moteris bet kada gali palikti smurtaujantį vyrą.

„Nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje kaltinimas – vienas didžiausių iššūkių Lietuvos visuomenėje: nesusimąstome, kad tokiais veiksmais palaikome smurtautoją, iš esmės tapdami nusikaltimo bendrininkais. Vien institucijos negali išspręsti smurto artimoje aplinkoje problemos, todėl šia kampanija skatiname žmones nekaltinti, bet padėti ir pasidalinti savo istorijomis, tam, kad įkvėptume padėti ir kitus“, – sakė M. Jankauskaitė.

M. Jankauskaitė, D. Putino nuotr.

Pagalbą, o ne abejingumą smurtą patiriančioms moterims akcentavo ir multimedijų agentūros „Nanook“ žurnalistas Karolis Vyšniauskas. Anot jo, surinktos istorijos rodo, kad be aplinkinių pagalbos išeiti iš smurtinių santykių yra labai sudėtinga.

„Surinkome 8 istorijas iš moterų, kurios arba reagavo matydamos smurtą patiriančius žmones, arba pačios patyrė smurtą ir papasakojo apie gautą pagalbą. Tarp jų – skirtingos pašnekovės, kaip kaunietė verslininkė, Londone naują gyvenimą be smurto pradėjusi vilnietė ar studentė, vienintelė sureagavusi į engiamą moterį koncerte. Visos jos, viena apie kitą nežinodamos, paminėjo du dalykus: kad kai smurtaujama, visuomenė turi įsikišti ir kad be kitų žmonių pagalbos išeiti iš smurtinių santykių yra labai sunku, kartais ir neįmanoma“, – pasakojo K. Vyšniauskas.

K. Vyšniauskas, D. Putino nuotr.

Padėdavo mamai, dabar padeda draugei

Spaudos konferencijoje dalyvavo ir Sigita Mykolaitytė, kuri būdama paauglė gelbėdavo mamą nuo, kaip ji pati pasakojo, „sužvėrėjusiomis akimis“ puolančio tėčio. Sigita savo istorija pasidalino su „Nanook“ komanda, taip pat ją pasakojo ir rudenį vykusio žmogaus teisių festivalio „Nepatogus kinas“ metu.

„Mano tėtis rašė poeziją, buvo vaikų gydytojas, tačiau už namų sienų vykdavo visai kitoks gyvenimas nei daug kam atrodė išorėje. Visi kaimynai žinojo, tačiau tada nesulaukiau jokios pagalbos. Iš tikrųjų net ir nesitikėjau, kad mums kas nors gali padėti“, – pasakojo S. Mykolaitytė.

S. Mykolaitytė, D. Putino nuotr.

Šiandien pašnekovė pati padeda iš smurtinių santykių išėjusiais moteriai – vasarą padėjo jai persikraustyti į moterų krizių centrą, o dabar, kai ji gyvena jau savo nuomojame bute, Sigita ją aplanko, padeda susitvarkyti su namų ruošos darbais, palaiko ją emociškai.

„Mielai pagelbėju jai, kai tik galiu ir randu laiko. Bet svarbiausia yra ne tos mano surinktos lentynos ar išgręžtos sienos, svarbiausia yra, kad ji jaustų ir žinotų, kad ji kažkam rūpi, kad ne visi nuo jos nusigręžę (deja, yra nemažai ir tokių). Ji jau pažengė labai daug, nes parašo man ir kreipiasi, kai jaučiasi blogai ar kai abejoja. Mano užduotis yra ją palaikyti, pastiprinti, paskatinti, nukreipti. Jokiu būdu ne nurodinėti, nesmerkti, neteisti, svarbiausia – suprasti ir tai parodyti“.

Kampanija #Išdrįsau vyks iki gruodžio 10 dienos, kai bus minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Lapkričio 25 – gruodžio 10 dieną visame pasaulyje minima iniciatyva „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą lyties pagrindu“.

Istorijos bus publikuojamos žmogaus teisių portale manoteises.lt, nacionaliniuose bei regioniniuose naujienų portaluose.

Spaudos konferenciją vedė žmogaus teisių portalo manoteises.lt redaktorė Jūratė Juškaitė.

Tekstas parengtas įgyvendinant projektą „Koordinuotas tarpinstitucinis atsakas į smurtą: sąmoningumo didinimas ir praktikų kaita“, kurį įgyvendina Lygių galimybių plėtros centras, projekto partneriai – Lietuvos žmogaus teisių centras ir Lietuvos policijos mokykla. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai