Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Skaitinys

Kas viešojoje erdvėje yra humoras, o kas – patyčios?

Simona Aukštulevičiūtė, 17 m. | 2016 03 15

Patyčios – tai tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriuos, siekdamas įžeisti, įskaudinti kitą žmogų, sukelia psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turintis asmuo. Rodos, tai tokia aiški ir apibrėžta sąvoka, tačiau iki pat šių dienų daugelis nežino, ką iš tikrųjų reiškia tyčiotis, nežino, kada žmogus tik kandžiai pajuokauja, o kada – tyčiojasi. Patyčios – opi ir daugelio žmonių svajones griaunanti problema, kurią reikia kuo greičiau išspręsti, tačiau sunku tai padaryti, kai daugelis žiniasklaidos atstovų, internetinių puslapių ar net mėgstamiausių animacinių serialų personažų moko visuomenę tyčiotis, tai įvardindami kaip humorą.

Interneto platybės – vieta, kur patyčios plinta greičiausiai, plačiausiu mastu, todėl čia vykstančias patyčias yra itin sunku sustabdyti. Ypač tada, kai tos patyčios sugeba prajuokinti didelę dalį interneto naudotojų ir yra suprantamos kaip humoras.

Pavyzdžiui, portale www.demotyvacija.lt talpinamos nuotraukos ir mintys, apibūdinančios nuotrauką. Ne kartą šiame tinklapyje pasirodė ir apkunių merginų nuotraukų, kurių antraštės buvo: „Ką čia dar suėdus?“, „Ieško kitos aukos“ ir panašiai. Komentaruose žmonės ir toliau tyčiojosi iš nuotraukoje esančios merginos, o mygtukas „Dalintis“ buvo paspaustas kelis šimtus kartų. Nors daugelį peržiūrėjusiųjų tai juokina, tačiau tai nėra humoras. Nuotraukoje pavaizduotą merginą, pamačius tokią žmonių reakciją, tai gali privesti net iki savižudybės. Kitas pavyzdys – patyčios internete, norint „įkrėsti žmonėms proto“.

Tiesa, socialinėje erdvėje atsiranda nemažai žmonių, kurie patys iš savęs daro patyčių objektą, tačiau tie, kurie tyčiojasi, ne visada pagalvoja, kad taip tik dar labiau psichologiškai pakenks žmogui. Pavyzdžiui, neseniai socialiniame tinkle „Instagram“ pasirodė M. Šalčiūtės vaizdo įrašas, kaip ji, neva, kas naktį verkia, nes serga depresija. Vaizdo įrašo parodijos netruko pasklisti po interneto platybes, o pačią skandalingiausią parodiją, susilaukusią ir daug pagyrimų, ir kritikos, sukūrė V. Baumila. Nors tikrai įmanoma, jog mergina vaizdo įrašą įkėlė tik norėdama sulaukti daugiau dėmesio, visgi, parodijos – ne pati tinkamiausia forma pasakyti, jog kažką daryti yra kvaila. Daliai žmonių tai gali sukelti rimtų psichinių sutrikimų. Taigi, interneto platybės – patyčių, pridengtų humoro ar „paprotinimo“ kauke vieta, kurioje tos patyčios sklinda žaibo greičiu, tačiau tai ne vienintelė vieta, kur patyčios prilyginamos humorui.

Kita patyčių, pridengtų humoro kauke, „generavimo mašina“ – televizija. Daugelio televizijos laidų pagrindinis tikslas – pritraukti kuo daugiau žiūrovų, o tam pasiekti pasitelkiamos įvairios priemonės. Pavyzdžiui, tokios laidos kaip „Farai“ ar „24 valandos“ parodo visuomenei „tamsiąją“ jos pusę – asocialius, pykčio nevaldančius, agresyvius asmenis. Neva norėdami tiems asmenims padėti ir parodyti lietuviams, kuo jie virsta, režisieriai laidose nufilmuotus žmones paverčia patyčių aukomis. Nekaltas juokas iš kaimietės, reikalaujančios iš kaimynės atiduoti karvę, ar girto, nesąmones kalbančio jaunuolio, sėdinčio pareigūnų automobilyje, gali ne vien psichologiškai sužeisti aukas, tačiau taip yra parodomas blogas pavyzdys aplinkiniams, neva iš tokių reikia juoktis, o ne mėginti jiems padėti.

Kitas pavyzdys – daugelio paauglių ir suaugusių mėgstamas animacinis serialas „Simpsonai“. Vienas pagrindinių ir, pasak apklausų, žiūrovų mėgstamiausių veikėjų Bartas Simpsonas dažnai tyčiojasi iš savo apkūnaus, protu itin nepasižyminčio tėvo Houmerio, protingos sesers Lizos ar „mamyčiuko“ mokyklos direktoriaus Lupiko. Jaunasis Bartas neretai tėvą pavadina „kvailiu“ ar „nevispročiu“, o mokyklos direktoriui Lupikui dažnai iškrečia išdaigų, po kurių tenka važiuoti į ligoninę. Žmonės, žiūrėdami šį ir kitus panašius animacinius serialus, nejučia pradeda toleruoti patyčias, jas priimti kaip humorą ir tyčiotis patys. Taigi, televizija – dar viena patyčias skatinanti vieta, kurioje patyčios pridengiamos humoro kauke.

Trumpai tariant, patyčios – opi XXI a. problema, tačiau sunku ją spręsti, kai internete mūsų labiausiai naudojami socialiniai tinklai, o televizijoje mėgstamiausios laidos patyčias traktuoja kaip humorą ir teigia, kad taip šaipytis nėra nieko blogo, galbūt tai netgi išeis aukai į naudą. Tačiau tai nėra tiesa, patyčios – lyg liga, apkrėtusi visą mūsų visuomenę. Ji smukdo mūsų entuziazmą, gadina nuotaiką, žlugdo svajones. Tik išsigydę nuo šios ligos mes tapsime geresni vieni kitiems, atviresni naujovėms, o svarbiausia – laimingesni.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki