Aktualijos

Kodėl sveikatos politikai nori grįžti dešimtmetį atgal?

Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi Pasaulio AIDS fondo vadovė Terri Ford. Amerikietės teigimu, mūsų šalies sveikatos politikai kuria nereikalingus infekuotų ŽIV asmenų nustatymo barjerus. „Suprantu, kai reikia įtikinti diktatorius, dar nelabai suvokiančius visuomenės sveikatos ir gerovės sąvokų, kodėl valstybėms naudinga investuoti į ŽIV testus. Bet juk Lietuva nėra tokia valstybė. Kodėl ėję teisingu keliu, dėl kažkieno ambicijų to atsisakote? Ar pasekmės nebus pernelyg skausmingos?“ – klausia T.Ford.

Pasaulio AIDS fondo vadovė Terri Ford, lsveikata.lt nuotr.

Lietuvoje lankotės ne pirmą kartą. Kokios priežastys lėmė jūsų vizitą šį kartą?

Būsiu atvira, ŽIV situacija Lietuvoje nėra gera. Nesuprantu, kodėl jūsų šalies sveikatos politikai nori sugriauti įdirbį, kuris ne tik davė rezultatų, bet ir tam tikra prasme buvo puikus pavyzdys, kaip priartinti paslaugą prie visuomenės. Nevyriausybinė organizacija „Demetra“ ne vienerius metus nemokamai ir anonimiškai tyrė dėl ŽIV greitaisiais testais. Kaip matėme iš statistikos, jų kasmet buvo atliekama nemažai. Tai, beje, svarbu norint stabdyti ŽIV plitimą. Tačiau dabar matome, jog visa tai sustojo. Natūralu, kad kilo klausimas, kodėl?

Galima sakyti, kad atvykote padėti nevyriausybinei organizacijai „Demetra“?

Ne tik. Iš tikrųjų ir aš pavargau tik kovoti. Norisi konstruktyviai, išklausius visų pusių priimti efektyvius ir mokslu pagrįstus sprendimus. Suprantu, kad kai kuriems sveikatos politikams mūsų pateikiami duomenys ir keliamos problemos ne itin malonios. Bet mes norime ne vien priekaištauti. Mano tikslas – parodyti, kokia yra reali situacija ir pasiūlyti galimus sprendimo būdus. Per beveik tris dešimtmečius darbo šioje srityje teko įtikinėti ir derėtis su įvairiais politikais: Afrikos šalių diktatoriais, radikalių šalių vadovais. Su jais kalbėtis daugeliu klausimų yra sunku, o tokiu jautriu – ypač. Bet Lietuva juk nėra tarp šių šalių. Situacija, šiuo metu susiklosčiusi jūsų šalyje, nepriimtina nė vienai Europos šaliai. Politikai, kaip ten bebūtų, dirba žmogui, ar ne?

Tačiau tik išsiaiškinti infekuotuosius nepakanka. Ar šiuo metu yra galimybių juos gydyti?

Tai – ir visuomenės sveikatos problema. Jei nežinome, kiek turime užsikrėtusių žmonių, kaip galime stabdyti epidemiją? Žmogus, nežinodamas, jog serga, platina virusą ir dėl to nukenčia vis didesnė populiacijos dalis. Be to, nežinojimas brangiai kainuoja valstybei. Įsivaizduokite, vieniša keturių vaikų mama infekuota ŽIV, bet to nežino. Negydoma ji miršta. Kas rūpinsis ir užaugins jos keturis vaikus? Juk tokiu atveju geriau būtų žinoti, jog žmogus serga ir pradėti gydymą, kad ta moteris galėtų pati užauginti savo vaikus. Kiekviena šalis, jos vyriausybė turi stengtis tai padaryti. Pagal naujausias rekomendacijas gydymas turi būti pradedamas per dvi savaites nuo diagnozės išaiškinimo. Nesakau, kad pasveiks kiekvienas, bet tikimybė skiriant modernius vaistus – didelė.

Su „Demetra“ bendradarbiaujate ne vienerius metus. Kaip vertinate jų darbą?

Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, „Demetra“ pristatė mobilųjį punktą, kuriame atliko testus dėl ŽIV. Turiu prisipažinti, nežinojau, kokia vieta tai buvo, bet man atrodė, jog atvažiavome prie miško. Tad klausiau, ką čia veiksime? Tuomet man sakė: palauk, pamatysi. Ir po kelių minučių iš to miško pradėjo eiti žmonės. Tai bene geriausias pavyzdys, kai reikiama paslauga atvažiuoja pas žmogų. Abejoju, ar nors penki iš tų žmonių būtų nuėję pasitikrinti, jei jiems reikėtų registruotis pas gydytoją, laukti eilėje. Artinti paslaugą prie visuomenės narių rekomenduojama naujausiose gairėse. Lietuva tai buvo padariusi, ėjo sėkmingu keliu, bet ėmė ir nutraukė. Kodėl?..

Tarp kitko

Iki šiol visi, kurie kreipdavosi į asociaciją dėl nemokamo ŽIV testo, turėjo šią galimybę, nepaisant socialinio statuso ar net draudimo. Tokias paslaugas šešerius metus teikė asociacija „Demetra“. Tačiau Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT), gavusi skundą iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC), testus dalinti uždraudė. Tad nuo šiol nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV galimybių praktiškai nebėra.

Specialistų teigimu, socialiai apleistos visuomenės grupės dažnai neturi sveikatos draudimo, todėl be „Demetros“ nemokamai neturi kur išsitirti. Jeigu pastarąjį turi, yra tik dvi galimybės. Vizitas pas šeimos gydytoją, kur susimokėjęs už testą, gali sužinoti ŽIV statusą. O nemokamai testą žmogus gali gauti tik tuo atveju, jeigu turi siuntimą pas infektologą.

Atsižvelgdama į iškilusias problemas, Sveikatos apsaugos ministerija rengia teisės aktų pakeitimų projektus, leisiančius greituosius ŽIV testus atlikti žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, tiksliau, ne medicininėse įstaigose tokiose, kaip „Demetra“, nereikalaujant asmens sveikatos priežiūros licencijos. Teisės aktų pakeitimai padės išplėsti atrankinių greitųjų ŽIV testų prieinamumą, kartu užtikrinant tiriamų asmenų anonimiškumą, kad tokios procedūros nebūtų viešai žinomos ir nepakenktų pačiam pacientui.

Pakeitimai taip pat leis užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimų laikymąsi nemedicininėse įtaigose, teikiant ištyrimo dėl ŽIV greitaisiais testais paslaugas. Tiesa, net ir įsigaliojus šiems pakeitimams dalinti testus iš mobilaus „Demetros“ punkto nebus galima, nes automobilis – ne pastatas ir jam nebus galima suteikti adreso.

lsveikata

Komentarai (0)
Susiję straipsniai