Aktualijos

LGL prašo Prezidentę vetuoti Seimo priimtą Lygių galimybių įstatymo pataisą

Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu nepasirašyti ir grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojęs įvirtintų „šeimos nario“ sąvoką, nesuderinamą su kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, bei skirtingą diskriminacinio pobūdžio užsienio valstybėje registruotą partnerystę sudariusių porų traktavimą.

Aurelijus Veryga, Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, "Facebook" nuotr.

Savo laiške asociacija LGL pabrėžia, kad š. m. liepos 11 dieną LR Seimo priimtas LGĮ pakeitimo įstatymo projektas Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos narius apibrėžia kaip „sutuoktinis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, jo sutuoktinio išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją“. Pažymėtina, jog pirminis LGĮ pakeitimo įstatymo projektas šeimos narius apibrėžė kaip „sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.“

LGĮ pakeitimo įstatymo tikslas – perkelti į nacionalinę teisę Direktyvą 2014/54/ES, kurioje numatyta, kad sąvoka „šeimos nariai“ turi būti suprantama taip, kaip šis terminas yra apibrėžtas Direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Pažymėtina, jog atsisakius nuorodos į registruotą partnerystę „šeimos nario“ sąvokos kontekste būtų sukurtas toks teisinis reguliavimas, kai „šeimos nario“ sąvoka skirtinguose Lietuvos Respublikos teisės aktuose būtų apibrėžiama skirtingai. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio „šeimos narių“ sąvoka (įskaitant asmenis, su kuriais yra sudaryta registruota partnerystė) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

Pažymėtina, jog LGĮ pakeitimo įstatymas, net jei ir būtų priimtas su „šeimos nario“ sąvokos apibrėžimu, nurodančiu į registruotos partnerystės institutą, neįpareigotų Lietuvos Respublikos institucijų registruoti partnerystę nei tarp tos pačios lyties, nei tarp skirtingų lyčių porų. Tačiau kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, t. y. Airijoje, Olandijoje, Švedijoje, Graikijoje, Danijoje, Belgijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Suomijoje Vengrijoje ir Vokietijoje, registruotos partnerystės institutas yra įteisintas. Taigi, jeigu į Lietuvos Respubliką atvyktų Olandijos pilietis su savo partnere ar partneriu, su kuria (kuriuo) sudarė registruotos partnerystės sutartį, remiantis kitos valstybės narės teisės aktais, registruota partnerė ar partneris, remiantis Direktyvos 2014/54/ES nuostatomis, Lietuvos Respublikoje neturėtų būti diskriminuojama(-s) dėl pilietybės. Priėmus dabartinį LGĮ pakeitimo įstatymo variantą, jei toks asmuo (t. y. registruota partnerė ar partneris) būtų diskriminuojamas dėl pilietybės, ji ar jis negalėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Asociacija LGL taip pat pabrėžia, jog pirminiame LGĮ pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-837(2) „šeimos nario“ sąvoka buvo apibrėžiama įtraukiant ir asmenis, su kuriais yra sudaryta registruota partnerystė. Pasiūlymą dėl nuorodos į registruotą partnerystę „šeimos nario“ sąvokos kontekste atsisakymo š. m. liepos 4 d. pateikė Seimo narė Agnė Širinskienė. Šiam pasiūlymui Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė š. m. liepos 5 d. (balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 1, susilaikė – 1 (priimtas sprendimas, už kurį balsavo Komiteto pirmininkas)). Įdomu pastebėti, jog praktiškai analogiškam Seimo nario Petro Gražulio pasiūlymui dėl nuorodos į registruotą partnerystę atsisakymo Seimo Žmogaus teisių komitetas š. m. birželio 28 d. nepritarė (balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 5, susilaikė – 2). Galima tik spekuliuoti, kas sąlygojo tokį radikalų kai kurių Žmogaus teisių komiteto narių nuomonės pokytį ir kodėl Žmogaus teisių komitetas š. m. liepos 5 d. teikė pakartotinę išvadą dėl LGĮ pakeitimo įstatymo projekto, nors Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymas atsisakyti nuorodos į registruotą partnerystę „šeimos nario“ sąvokos kontekste buvo pateiktas pavėluotai, t. y. po to, kai Žmogaus teisių komitetas š. m. birželio 28 d. jau buvo pateikęs savo išvadą dėl LGĮ pakeitimo įstatymo projekto.

„Kai kurie Seimo nariai kryptingai dirba tam, kad Lietuvoje nebūtų ginamos LGBT* bendruomenės narių teisės. Kita vertus, turime suprasti, kad šios Lygių galimybių įstatymo pataisos visų pirmiausia kalba apie strateginių mūsų partnerių iš Europos Sąjungos piliečius,“ – savo nusivylimo neslepė Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL Vadovas Vladimiras Simonko. „Lietuvos parlamentas siunčia žinią, jog registruoti partneriai mūsų šalyje gali būti teisėtai diskriminuojami. Tokia situacija yra absoliučiai nepriimtina, todėl esame priversti kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentę,“ – teigė jis.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai