Aktualijos

Lietuva pažeidė nuteistųjų iki gyvos galvos teises

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad Lietuvoje galiojantis draudimas, kada nors sutrumpinti nuteistųjų iki gyvos galvos bausmę, pažeidžia jų teises.

Matthias Müller nuotr./Flickr.com

Byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą aštuoni nuteistieji iki gyvos galvos prašė teismo pripažinti Lietuvą pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, draudžiantį nežmonišką ir žeminantį orumą elgesį.

Draudžiama paleisti lygtinai

Už įvairius sunkius nusikaltimus įkalinti pareiškėjai siekė įrodyti, kad valstybė jiems nesuteikia realios galimybės būti paleistiems anksčiau, net jeigu jie pasitaisytų ir nebekeltų grėsmės visuomenei.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas draudžia taikyti lygtinį paleidimą iki gyvos galvos nuteistiems kaliniams. Vienintelė teisinė galimybė tokiems nuteistiesiems kada nors sutrumpinti savo bausmę yra Prezidento suteikiama malonė.

Įvertinęs Prezidento malonės taikymo tvarką, Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad, nors pati tvarka yra aiški ir nedviprasmiška, atsisakant tenkinti nuteistųjų malonės prašymus nėra privaloma nurodyti konkrečių tokio sprendimo pagrindų.

Nuteistiesiems lieka neaišku, kaip jie turi pasikeisti, kad malonė jiems būtų suteikta. Be to, Prezidento malonės sprendimo negalima skųsti teismui.

Prezidento malonė – išimtis

Teismas įvertino ir tai, kad Prezidento malonė nuteistiesiems iki gyvos galvos praktiškai nėra suteikiama.

Atsižvelgiant į statistiką, iš 35 malonės prašiusių nuteistųjų ji buvo suteikta tik vienam asmeniui, todėl EŽTT pripažino, jog pareiškėjų argumentai, kad tai tebuvo išimtinis atvejis, turi pagrindo.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nuteistųjų teisė į jų tolesnio įkalinimo peržiūrėjimą apima realų aktualios informacijos įvertinimą, ar jų tolesnis kalinimas yra pateisinamas penologiniais pagrindais. Be to, nuteistasis turi žinoti, ką privalo padaryti ir kaip pasikeisti, kad būtų svarstomas paleidimui anksčiau laiko.

Teisė į viltį

Anot teismo, įkalintiesiems turi būti paliekama bent jau menka viltis, nors ir tolimoje ateityje, savo veiksmais įrodyti, jog jie pasikeitė ir pasitaisė. Pasmerkiant juos praleisti likusį gyvenimą izoliacijoje ir nesuteikiant vilties įrodyti savo permainas, sukuriamos sąlygos, kuriose žeminamas žmogiškas orumas.

EŽTT taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybė jokios teisinės reformos šioje srityje kol kas neplanuoja. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija vieningai pripažino, jog Lietuva pažeidė Konvencijos 3 straipsnį.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas dalyvavo byloje kaip trečioji šalis, palaikiusi pareiškėjų poziciją. Institutą atstovavusio teisininko Karolio Liutkevičiaus teigimu, paprasčiausias būdas įgyvendinti teismo sprendimą – panaikinti draudimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems iki gyvos galvos.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai