Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Skaitinys

Lietuvoje 6000 žmonių gyvena nelaisvėje, nors niekam nenusikalto

manoteises.lt archyvas | 2013 03 10

Pirmajame šiais metais „Nepatogaus kino“ diskusijų klube rodytas filmas „Panko sindromas“ sudrebino kavinės „Soul Box“ sienas pankroko ritmais, o diskusijos dalyviai vylėsi kada nors galėsiantys gyventi Lietuvoje, kur žmonės nebus uždaromi ir atskiriami nuo visuomenės. „Manau, kad kiekvienas turi teisę priimti sprendimus…“, – sako vienas iš filmo herojų, pankų grupės narys Kal. Visoje Suomijoje žinoma neįgaliųjų grupė, nuolat koncertuoja ir rengia tarptautinius turus, jų trankiose dainose skamba maištingi tekstai: „Nenoriu gyventi grupinio gyvenimo namuose“. Lietuvoje apie 6000 proto negalią turinčių asmenų gyvena uždaryti institucijose, kurios buvo įkurtos toliau nuo miestų, kad niekam netrukdytų.

Lietuvos žmogaus teisių centro surengtame renginyje kartu su „Globalia iniciatyva psichiatrijoje“ rodytas filmas „Panko sindromas“ neseniai laimėjo Suomijos kino akademijos apdovanojimą „Jussi“ už geriausią dokumentinį filmą.

Ar tikrai „pasirūpiname negalią turinčiais žmonėmis?“

„Mes kaip visuomenė, gyvenome 50 metų tokioje sistemoje, kurioje pristatyta daugybė namų, tvorų, kur gyveno „kitokie“ žmonės. Negalime pasakyti, kad mano kaimyno žmona, dukra, sūnus yra kitokie. Yra susiklostęs stereotipas, kad už neįgaliuosius visur ir visada reikia nuspręsti. Sakome „Mes jais pasirūpiname“, nors net neklausiame, ko jiems iš tiesų reikia. Taip pastatome sieną atskiriančią „mes“ ir „jie“., komentavo Karilė Levickaitė, organizacijos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorė.

Žmogaus teisių ekspertė Dovilė Juodkaitė kalbėdama apie filmą pabrėžė, kad „Panko sindromas“ atskleidžia sėkmingai įgyvendinamas bene visas žmogaus teises: teisę turėti savo nuomonę, teisę į šeimos gyvenimą, teisė į asmens ir šeimos gyvenimo privatumą ir t.t. Suomijoje proto negalią turintys asmenys dažnai gyvena šeimose arba grupinio gyvenimo namuose, kurie priešpastatomi didelėms uždaroms institucijoms. „Lietuvoje tokio pasirinkimo nėra. Veikia tik institucinė globa, kur gyvena nuo 100 iki 400 žmonių“. – teigė D. Juodkaitė.

„Lietuvoje esanti teisinio veiksnumo sistema skirsto visus į balta ir juoda“ – tęsė Dovilė Juodkaitė. Sutrikusio intelekto asmenys dažnai pripažįstami neveiksniais, dėl ko apribojamos daugybė jų teisių – teisė dalyvauti politiniame gyvenime, privataus ir šeimos gyvenimo apsauga, teisė laisvai judėti, pasirinkti, ką veikti gyvenime. Eskpertė pabrėžė, kad kai kuriose įstaigose leidžiama gyventi poromis, bet tai daugiau išimtis nei taisyklė.

Dienos centro „Šviesa“ direktorės Jūratės Tamašauskienė nuomone, Lietuvoje reikėtų kuo daugiau bendruomeninių paslaugų, t.y. kad asmenys, galėtų gyventi šeimose, o ne didelėse institucijose, arba grupinio gyvenimo namuose po 8-10 asmenų, ir dalyvauti įvairių nestacionarių centrų veiklose, kur jiems būtų suteikiamos ir įsidarbinimo galimybės. Vilniuje kol kas veikia 6 tokie centrai, kur žmonės gali užsiimti įvairiomis veiklomis. Svarbiausia Jūratės Tamašauskienė nuomone yra suvokti, kad asmenims, turintiems proto negalią, reikia ne vien pagalbos, žmonės gali taip pat ir duoti. „Šie žmonės turi daugybę dovanų: begalinį nuoširdumą, žavėjimąsi, gebėjimą maksimaliai džiaugtis mažais malonumais, pavyzdžiui – rytinės kavos aromatu. Taip tai yra žmonės, kurie iki mirties dažnai tiki kalėdų seneliu, tačiau reikia įsiklausyti, kaip jie kalba apie paprastus dalykus paprastai, tačiau tuo pačiu giliai ir teisinga“. – teigė J. Tamašauskienė.

Karilės Levickaitės nuomone, kartais sunku kalbėti apie pokyčius, nes darbdaviai, politikai, profesionalai yra ta pati visuomenė su savo stereotipais, susiduria su ta pačia stigma. Kadangi nėra išvystyto mechanizmo, kaip įtraukti proto negalią turinčius žmones į darbo rinką, vyrauja nuomonė, kad šie žmonės nieko negali. O sisteminė pagalba (socialinio darbuotojo pagalba, darbo vietos pritaikymas ir kt.) asmenims turėtų būti steigiama prie savivaldybių.

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad labai svarbu įveikti ir žiniasklaidoje kartais formuojamą stigmą, kuriamas baimes susijusių su neįgaliais asmenimis. Kartais įsivaizduojama ir gąsdinama, kad institucinės globos sistemą pakeitus bendruomeninėmis paslaugomis, Lietuvą staiga užplūstų negalią turintys žmonės. Tačiau tai visiškai nepagrįsti faktais teiginiai. Diskusijos dalyvės palinkėjo žiūrovams mokytis mąstyti ir suvokti kitaip, o tuo pačiu vylėsi, kad greitu metu Lietuvoje bus pradėta sparčiau judėti link bendruomeninių paslaugų proto negalią turintiems asmenims vystymo.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki