Aktualijos

Lytis ugdymo procese: situacija Lietuvoje ir sprendimai Suomijoje (II dalis)

Suomijoje mokytojai skatinami perprasti lyčių stereotipus, jų poveikį visuomenės bei vaiko raidai. Šias žinias privalu perduoti ir moksleiviams, tad kritinis pedagogo mąstymas, sąmoningumas lyčių lygybės atžvilgiu šalyje laikoma profesionalaus švietėjo savybe.

Akimirka iš protesto akcijos dėl lytinio švietimo programos priėmimo. G. Andriukaičio nuotr.

Kokiais būdais tą sąmoningumą ugdyti? Gairėse, skirtose Suomijos pedagogams, aptariamos įvairios amžiaus kategorijos bei atvykėlių švietimas. Jose išties nuosekliai išanalizuojamas lygybės ugdymo galimumas. Bemaž kiekvienam dėstomajam dalykui, priklausomai nuo moksleivių amžiaus, pateikiami temų ir prieigų variantai. Štai keletas pavyzdžių, ko galima imtis.

Ikimokykliniame ugdyme siūloma atkreipti dėmesį į įvairias raiškos formas. Pavyzdžiui, vaikai skatinami įsijausti į neįprastas savo lyčiai roles vaidinimų metu, susimąstyti apie eilėraščių, dainelių tekstą ir perteikiamą žinutę – kokia ji iš lygybės požiūrio taško. Svarbi ir vartojama kalba, skaitomos pasakos ir jų vaizduojamas lyties, šeimos sandaros, įvairių kultūrų paveikslas. Siūloma vaikų neskirstyti į berniukus ir mergaites, verčiau juos vadinti vardais, o prireikus suskirstyti vaikus į grupeles, prisiminti, jog yra įvairių būdų. Lytis – tik viena iš galimų savybių.

Mokoma prašyti pagalbos bei ją suteikti. Raginant vaikus suprasti aplinką, galima organizuoti spalvų dieną, kuomet svarstoma, ką reiškia aplink esančios spalvos, kodėl parinktos būtent tokios. Vaikus reikėtų skatinti rūpintis aplinka ir jos patogumu, stengtis, kad ne tie patys vaikai ir ne tos pačios lyties atstovai nuolatos būtų pagalbininkais. Galiausiai, svarbu, kad vaikai būtų mokomi savarankiškumo, gebėjimo pasirūpinti savimi, mokytojai ragintų peržengti komforto ribas, palaikytų draugystę tarp skirtingų lyčių, diskutuotų apie tai, kad būti mergaite ar berniuku galima įvairiai. Būtina kalbėti apie patyčias bei tai, kaip svarbu apginti draugą.

Kadangi pradinėse klasėse atsiranda atskiri mokomieji dalykai ir jie tęsiasi visos mokyklos metu, toliau lygybės ir sąmoningumo ugdymo metodai pritaikomi įvairių dalykų pamokoms atitinkamai nuo amžiaus kategorijos. Gimtosios kalbos pamokose svarbu atkreipti dėmesį į stereotipus tekstuose, kaip jie nusako pasaulį, lyčių roles, šeimos įvairovę. Matematikos pamokose siūloma drąsinti mergaites, kurios dėl vyraujančių nuostatų dažnai save nuvertina. Dailės pamokose galima pristatyti meninės raiškos kaitą, kultūros nuostatų peripetijas, grožio, estetikos suvokimo virsmą įvairiose kultūrose ir laikmečiuose. Per fizinio rengimo pamokas svarbu visiems mokiniams suteikti galimybę išbandyti įvairius užsiėmimus, neskirstyti sporto šakų į berniukiškas ar mergaitiškas. Istorijos pamokos suteikia galimybę išvengti „didžių vyrų“ istorijos pasaulėvokos, tirti ir moterų bei vaikų reikšmę istorijai, suvokti jų vaidmenis per įvairius istorinius įvykius. Užsienio kalbos pamokose galima analizuoti dėstomos kalbos raiškos priemones, kalbėti apie lytį, įvairius frazeologizmus, posakius, vartojamus įvardžius, pavyzdžiui, she, he, ze, Mr, Ms, Mrs, Mx. Gairėse rekomenduojama analizuoti Jungtinių Tautų vaiko ir žmogaus teisių konvencijas, jose pristatomas vertybes.

Mokiniui bręstant, būtina kritiškai analizuoti aplinką, medijas, jose skelbiamas žinutes, diegiamas normas ir konstruojamą pasaulėvoką, vertinti lygybės/nelygybės reiškinius savo bendruomenėje, Europos sąjungoje ir globaliai. Nuolatos pabrėžiama būtinybė skatinti mokinį ieškoti kuo geresnio gyvenimo, gebėti klausytis kitų nuomonės, perprasti diskriminacijos, žmogaus teisių, etikos klausimus, suvokti kultūrinių, socialinių, istorinių saitų įvairiapusiškumą ir kintamumą.

Suomijos gairės nekalba apie grėsmę šeimai, būtinybę susilaukti vaikų, krikščioniškas vertybes, o lyčių ugdymas siejamas su lygiomis galimybės. Skaitant mokykloms pateikiamą medžiagą, apima jausmas, kad tie, kas ją paruošė, tiki, jog sąmoningas asmuo gebės priimti tinkamus sprendimus, kurie nebus žalingi nei jam pačiam, nei visuomenei.

Lytiškumo ir lygybės ugdymas neturi būti suvokiamas tik kaip anatominių žodžių kartojimas, kalbėjimas apie lytinius santykius, kontracepciją ir seksualinę orientaciją. Anaiptol. Lytiškumo ir lygybės ugdymas visų pirma siekia išugdyti sąmoningą asmenybę, gebančią suprasti supantį pasaulį, save ir savo poreikius.

Šias savybes galime atpažinti kaip universalias, kurios aktualios ne tik lyčių aspektu sąmoningam asmeniui. Mąstydami apie informacinį ir medijų raštingumą, galime atsigręžti į beveik tokius pat apsektus. Jie galioja ir pilietiškumo ugdymui.  (4, 5)

Lietuvos mokyklų programose, metodinėse nuostatose vis dar trūksta integralumo, modernios visuomenės ir pasaulio suvokimo skatinimo, kritinio mąstymo ugdymo, savitarpio pagarbos ir priėmimo puoselėjimo perspektyvų. Suomijos gairių pavyzdys atskleidžia ne tik būtinybę, bet ir plačias galimybes nuosekliai ir visapusiškai analizuoti visuomeninius reiškinius, esamą santvarką, žmogaus prigimtį. Lytiškumo ugdymo programa, atsieta nuo likusios mokyklos veiklos, mokytojų perteikiamų nuostatų, yra bejėgė sukurti saugią, įvairų tapatumą atpažįstančią ir gerbiančią ugdymo(si) aplinką, tuo pačiu, ir visuomenę.

Nors oficialios institucijos, tokios kaip Švietimo ir mokslo ministerija bei Vyriausybė, delsia arba diegia atvirkščias ką tik pristatytosioms idėjoms nuostatas, galime pasvarstyti, kokias alternatyvas turime. Lietuvoje veikia keletas organizacijų (VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“, Lietuvos žmogaus teisių centras, Tolerantiško jaunimo asociacija, Lygių galimybių plėtros centras), kurios organizuoja šviečiamuosius renginius bei mokymus tėvams, mokytojams, psichologams, socialiniams darbuotojams. Tikiu, kad mokytojai, kuriems rūpi, gali atrasti ir atranda aibę būdų, kaip per savo dėstomą dalyką skatinti mokinius mąstyti plačiau ir kritiškiau, pateikti platų pasaulio vaizdinį, atveriantį kelius ir į pasitikėjimą savimi, prasmingą bei kūrybingą būtį bendruomenėje.

Akvilė Giniotaitė yra Vilniaus universiteto edukologijos magistrantė. 

(4) Medijų ir informacinis raštingumas 2014. Žiūrėta [2016.12.18] Prieiga per internetą: http://www.unesco.lt/komunikacija-ir-informacija/mediju-ir-informacinis-rastingumas.
(5) Pikžirnis A., Makauskaitė M. 2015. PILIETINIO UGDYMO EFEKTYVINIMAS BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE. Geriausios tarptautinės praktikos ir jų pritaikymo galimybės Lietuvoje. [žiūrėta: 2016.11.29] Prieiga per internetą: http://www.investlithuania.com/wp-content/uploads/2015/04/Pilieti%C5%A1kumo-ugdymas_Arnoldas-Pik%C5%BEirnis-ir-Mant%C4%97-Makauskait%C4%97.pdf.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai