Aktualijos

Lytiškumo ugdymas arba kai vaikai gimdo vaikus Lietuvoje

Akušeris-ginekologas, medicinos mokslų daktaras Vytautas Klimas, sako, kad Lietuvoje lytinio ugdymo programos daugiausiai apsiriboja aiškinimu apie šeimos kūrimą, santuoką ir susilaikymą nuo lytinių santykių iki santuokos, o apie efektyvias kontracepcijos priemones kalbama tik tiek, kiek galima apie tai pasakyti neigiamai. VU Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas-konsultantas prideda – dabartinė jaunimo lytinio ugdymo bei šeimai ruošimo politika visiškai neveiksminga.

Vytautas Klimas (viduryje), manoteises.lt nuotr.

„Tai matosi ir pasižiūrėjus į Statistikos departamento išleistą Lietuvos demografijos metraštį: „2014 metais merginos iki 15 metų Lietuvoje pagimdė 43 kūdikius, šešiolikmetės – 78, septyniolikmetės – 181, o aštuoniolikmetės – 381. Praktiškai tai vaikai, kurie pagimdė vaikus“, – aiškina V. Klimas.

Demografijos gerinimas – ne paauglių reikalas

Gali atrodyti, kad aštuoniolikos metų merginos jau visiškai subrendusios ir galėtų gimdyti vaikus, juolab, kad gimstamumas šalyje mažėja. Tačiau akušeris-ginekologas teigia, kad vien organizmo subrendimo gimdymui nepakanka – svarbu atidėti pastojimą tam laikotarpiui, kai žmogus bus pasiekęs ir socialinę brandą: „Visame išsivysčiusiame pasaulyje moterys gimdo vaikus tada, kai šeima gali susikurti bent minimalias materialines sąlygas jiems užauginti ir išauklėti. Be užbaigto tinkamo išsilavinimo, specialybės, pakankamų pragyvenimo pajamų ir kt. tokie nesubrendę tėvai pasmerkia save ir savo vaikus gyventi skurde, pasikliaunant  pašalpomis iš valstybės“.

Gimstamumo mažėjimas yra problema, tačiau negebėjimas kontroliuoti savo vaisingumą – ne mažesnė. Specialistas sako, kad be efektyvios ir saugios šiuolaikinės kontracepcijos neįmanoma patikimai reguliuoti pastojimo laiko, pastojimų skaičiaus bei tarpų tarp nėštumų ilgumo. „Dėl neefektyvių apsisaugojimo metodų atsiranda nenorimi vaikai ir vėliau jie paliekami neprižiūrėti arba blogiausiu atveju, kaip parodė pastarųjų mėnesių realijos, sumetami į šulinius. Ar valstybės yra tokia vizija?“, – ironiškai klausia pašnekovas.

Beveik du milijardai dolerių – neefektyvioms programoms

Mokslu grįstas lytinis ugdymas, be abejonės, galėtų pasitarnauti kaip prevencinė priemonė šioms problemoms spręsti. Pavyzdžių nereikia ieškoti toli – Švedijoje gimdo du kartus mažiau 15-19 metų merginų, taip pat kur kas mažiau lytiškai plintančių ligų: „Švedijoje visapusiškas lytinis auklėjimas buvo įvestas dar 1933 metais“, – receptą Lietuvą kamuojančioms problemoms pateikia V. Klimas.

Olandija taip pat garsėja vienu mažiausių nepilnamečių nėštumų skaičiumi pasaulyje: „Lytinis ugdymas ten prasidėjo su seksualine revoliucija 1960-1970-ais metais, bet, reikia pripažinti, kad pokyčiai atėjo ne iš karto, tačiau dabar net ir katalikiškos mokyklos kviečiasi lytinio ugdymo specialistus pravesti pamokų“ – teigia pašnekovas.

Tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos prezidento Džordžo Bušo jaunesniojo valdymo metu investavo apie 1,8 milijardo dolerių į susilaikymu grįstas lytiškumo ugdymo programas, tačiau neplanuoti paauglių nėštumai pradėjo mažėti tik tada, kai buvo įvestos visapusiškos mokslu grįstos lytinio ugdymo ir neplanuoto pastojimo prevencijos programos.

Visuomenės klaidinimas dėl kontracepcijos

Pasak eksperto, mokslu grįstas lytinis ugdymas turėtų apimti ne tik teorines žinias apie šiuolaikines kontraceptines priemones, LPI (lytiškai plintančias infekcijas), bet ir prisidėti prie auklėjimo, kuris keistų elgesį ir supratimą apie gajus lyčių stereotipus, formuotų teisingas vertybines nuostatas, stengiantis paversti rizikingą seksualinį elgesį mažiau rizikingu: „Turėtų būti teikiama teisinga informacija apie hormoninę kontracepciją, jaunimas turėtų būti mokomas naudotis prezervatyvais, bet ir būtų mokomi elgesio modelių, kaip atsispirti bendraamžių aplinkos spaudimui, kad ankstyvi lytiniai santykiai neva „yra cool“.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai