Visuomenė

Neapykantos kurstymas Lietuvos teismų praktikoje

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis numato, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų (KT 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).

Asociatyvi iliustracija, Canstock nuotr.

Konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog galimybė kiekvienam žmogui laisvai formuoti savo nuomonę bei pažiūras ir laisvai jas skleisti – būtina sąlyga demokratijai sukurti ir išsaugoti (KT 1995 m. balandžio 20 d. nutarimas). Tačiau kartu pastebėtina, jog Konstitucijos 25 straipsnis taip pat numato, jog laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu. Tad šiame straipsnyje įtvirtinta įsitikinimų raiškos laisvės konstitucinė samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiantys nusikalstami veiksmai – minčių, pažiūrų ir t.t. skleidimas, kuriais yra kurstoma tautinė, rasinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija (KT 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Kalbant apie Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribojimą, reikia pabrėžti, jog pati saviraiškos laisvė bei jos ribos yra detalizuojamos Lietuvos Respublikos Civiliniame, Baudžiamajame, Administraciniame kodeksuose bei daugelyje specialiųjų įstatymų (lot. lex specialis.)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. kriminalizuoja kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninės, religinės ar kitokios žmonių grupę. Žvelgiant per laisvės reikšti įsitikinimus prizmę, šis straipsnis numato ne tik ribas tam tikram idėjų bei minčių skleidimui, tačiau taip pat kriminalizuoja saviraiškos laisvės iš esmės paneigiančius veiksmus – tam tikri minčių, pažiūrų ir pan. skleidimo atvejai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tačiau vien neapykantos kurstymo kriminalizavimas vargu ar nustatytų tinkamą ribą tarp laisvės reikšti įsitikinimus bei neapykantos kurstymo – siekiant visapusiškai uždrausti neapykantos kurstymą, atsirandantį tam tikrų žmonių grupių atžvilgiu, reikalingas tinkamas bei visapusiškas teisinis vertinimas. Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas dėl neapykantos kurstymo pagal BK 170 str., privalo interpretuoti ne tik įstatymo raidę tačiau taip pat ir pačius teiginius, kuriais galimai yra kurstoma neapykanta tam tikrų asmenų grupių atžvilgiu. Skiriamoji riba, tarp teiginių, kurie yra ginami saviraiškos laisvės bei teiginių, kurie patenka į BK 170 str., šiuo atveju paliekama teismų interpretacijai, mat kiekvienu atveju būtent teismas analizuodamas kiekvienos bylos aplinkybes, privalo tinkamai pasverti saviraiškos laisvę bei BK 170 str. Šiuo atveju reikia pabrėžti 2 dalykus:

  1. Kur yra skiriamoji riba tarp neigiamų komentarų, kuriems taikoma saviraiškos laisvės apsauga, bei komentarų, kurie patenka į BK 170 straipsnio sampratą;
  2. Kokie kriterijai lemia neigiamų komentarų, kuriems taikoma saviraiškos laisvės apsauga, bei komentarų, kurie patenka į BK 170 straipsnio sampratą, atskyrimą.

Kada yra randamas BK 170 str. pažeidimas?

Panevėžio Apygardos Teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi atmetė nuteistojo V.V skundą. V. V Apylinkės teismo nuteistas už tai, jog pro atidarytą automobilio langą, viešai pareikšdamas žodžiu, girdint aplinkiniams žmonėms, tyčiojosi iš M. M., apšaukdamas jį „čiurka“ ir tokiu būdu niekino jį kaip asmenį, priklausantį kitai – azerbaidžaniečių tautybei. Šioje byloje teismas pabrėžė, jog V.V. išsakyti žodžių reikšmė priklauso nuo aplinkybių konteksto, nuteistojo neapykantos nukentėjusiajam bei išsakytų žodžių pakartotinumo. Todėl nuteistojo pareiškimai („tokius kaip jis, čiurkas, reikia ištremti iš Lietuvos“; „čiurka“). Teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis savo pareiškimais paniekino bei siekė pasityčioti iš nukentėjusiojo. Nuteistojo veiksmai buvo pripažinti kaip antivisuomeniniai bei išsakyti liejant pyktį prieš nukentėjusįjį. Teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistojo išsakytas žodis buvo žargoninis, žodžio atliekamas funkcijas bei jo išsakyto žodžio kontekstą bei kartu pavartotus teiginius, taip pat siekį paniekinti nukentėjusįjį dėl pastarojo tautybės.

Kauno Apylinkės Teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi pripažino kaltu J.G., kuris laikotarpiu nuo 2010-02-22 iki 2010-03-22 rašė įvairaus pobūdžio komentarus apie žydų tautybės asmenis, kuriuose pritariama žydų naikinimui, žydai siejami su šėtonu, šėtoniškais sutvėrimais bei teigiama, jog žydų tautos fizinis susidorojimas yra neišvengiamas. Kaltinamasis prisipažino, jog jis rašo panašaus pobūdžio komentarus bei teigė, jog savo komentarais reiškia savo vidinį įsitikinimą, naudojasi saviraiškos laisve. Komentarus apie žydus J. G rašė vadovaudamasis Biblijos studija, logika, stebėjimais. Teismas nurodė, jog vieši pareiškimai skiriami tam, kad adresatas – neapibrėžtas žmonių ratas, t.y. šuo atveju interneto vartotojai, būtų atitinkamai nuteikiami ir skatinami perimti tokį neigiamą nusistatymą. Byloje pabrėžta, nusikalstama veika yra pažeidžiamos ne konkretaus asmens teisės, o iš esmės pažeidžiamas tam tikrų asmenų grupių lygiateisiškumas, t.y. tam tikrai grupei priklausantys žmonės nelaikomi lygiateisiais visuomenės nariais, jie niekinami, žeminami, laikomi kitokiais. Byloje akcentuojama, jog kaltinamojo teiginiai yra pavartoti įžeidžiančia forma, turiniu, skleidžiami melagingi faktai.

2012 m. liepos 9 d. Vilniaus Apygardos Teismas nutartimi atmetė prokuroro skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo skundas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šioje byloje kaltinamoji parašė komentarą interneto svetainėje www.lrytas.lt: “Issaudyt leizbietes ir pyderus, kaip vokietis zydus prie sienos. Naikynt, traiskyt sia kasta, be pasigailejimo“. Teimas akcentavo, jog nustatinėjant nusikalstamos veikos sudėties požymius vadovautis vien tik įtariamojo paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto įtarimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų savo pažiūrų ir įsitikinimų, motyvų bei tikslų, nulėmusių minėto turinio komentaro paskelbimą, juolab, kad komentaro turinys aiškiai paneigia įtariamosios parodymus.

2011 m. birželio 3 d. Alytaus Rajono Teismas nutartimi pripažino E.M kaltu už internetiniame tinklapyje www.lrytas.lt paviešintą komentarą „<…> jokio gailescio išgamoms, dauzykit tiek kiek turit sveikatos ta meslo kruva <…>“. Teismas pabrėžė, jog autorius naudoja ypatingai įžeidžiančią, nepagarbią leksiką, emociškai neigiamai nuspalvindamas frazes, propaguoja idėjas, kurstančias smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos. Šioje byloje teismas esminę reikšmę suteikė pateiktoms frazėms, propaguojamoms idėjoms bei vartojamai leksikai.

2013 m. gegužės 21 d. nutartimi Vilniaus Apylinkės Teismas pripažino kaltu K.Š., kuris interneto svetainėje www.lrytas.lt paskelbė komentarus, kuriais skatinama neapykanta lenkų tautybės asmenims: „<…> visą lenkų tautą būtina sunaikinti fiziškai“, lenkų tautybės asmenis vadino „šudlenkiai“, „tupa tauta“, „degeneratai“. Teismas atsižvelgė į tai, jog komentarai yra kategoriški ir nedviprasmiški bei tai, jog smurtauti komentaruose yra skatinama tiesiogiai bei netiesiogiai.

Visose aprašytose bylose teismai vertindami bylos aplinkybes atsižvelgia į tai, jog veikos, numatytos BK 170 str. yra padaromos tiesiogine konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės, tautybės ar kitų BK 170 straipsnyje nurodytų požymių. Visi kaltinamieji bylose suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį, priešingumą teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu būdu, turėdami galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų. Bylose, kuriose yra randamas BK 170 str. pažeidimas teismai taip pat yra linkę ieškoti tiesioginio ryšio tarp neapykantos kurstymo bei išsakytų minčių. Teismai yra labiau linkę pripažinti neapykantos kurstymu tuos atvejus, kuomet neapykanta skatinama tiesiogiai – nurodomas fizinis susidorojimas, raginama imtis aktyvių veiksmų prieš tam tikrą asmenų grupę ir t.t.

Kada nėra BK 170 str. pažeidimo?

Trakų apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi konstatavo, jog nebūtinai kiekvienas neigiamas pasisakymas apie žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų yra BK 170 str. numatyta nusikalstama veika. Šioje byloje teismas taip pat pabrėžė, jog teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, galiojanti su apribojimais, taikytina ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios priimamos palankiai ar laikomos nekaltomis arba nereikšmingomis, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo. Pabrėžtina, kad teisinė apsauga „informacijai“ bei „idėjoms“, kurios žeidžia, šokiruoja bei trikdo, taip pat yra pabrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (pvz. Handyside v. United Kingdom, Oberschlick No 2 vs. Austria, Müslüm Gündüz v. Turkey ir t.t.).Tačiau šioje byloje teismas neanalizavo saviraiškos laisvės bei neapykantos kalbos santykio, neinterpretavo kaltinamosios A.J. išsakytų teiginių, konteksto, poveikio ar visumos, saviraiškos laisvės bei BK 170 str. kontekste. Šioje byloje teismas konstatavo, jog A.J išsakyti teiginiai buvo vertintini kaip nuomonė išsakyta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 4 d. bei BK 170 str. 3 d. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios A.J komentarą „<…> naikinti juos reikia ir kuo greičiau“, parašytą po straipsniu, skirtu homoseksualių asmenų eitynėms, jo poveikį bei kontekstą, tokia išvada yra abejotina. Teismas neatsižvelgė į tai, jog kaltinamoji savo komentaru pritarė homoseksualių asmenų naikinimui bei skatino taip elgtis. Komentaras „<…> naikinti juo reikia ir kuo greičiau“ buvo įvertintas kaip patenkantis į saviraiškos laisvės ribas, tačiau kriterijai, kuriais remiantis tokie teiginiai buvo įvertinti kaip žeidžiantys, šokiruojantys bei trikdantys, nebuvo įvardinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi išteisino kaltinamąjį A.P., kuris interneto svetainėje l.rytas.lt parašė komentarą „skustagalviai geriau per čigonų taborą „prasineštų“, gal bent narkotikų sumažėtų, naudos būtų“. Šiuo atveju teismas nurodė, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju LAT pritarė apygardos teismo išvadai, jog A.P. savo komentaru siekė išdėstyti nuomonę, jog straipsnyje minimi skustagalviai asmenys geriau nukreiptų savo energiją prieš narkotikų platinimą. Nors LAT ir pripažino, jog minėti asmenys tiesiogiai negali prisidėti prie kovos prieš narkotikų platinimą, kaltinamojo A.P komentaras buvo įvertinas kaip neturintis tikslo smurtauti prieš asmenų grupę (šiuo atveju romus). Nors nutartyje yra pažymima, jog kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką privalo būti neginčijamai įrodyta bei būtina atsižvelgti į visas aplinkybes, teismas neatsižvelgė į komentaro prasmę bei platesnį komentaro kontekstą. Nors, kaip LAT pripažino, komentaru buvo siekiama išdėstyti nuomonę, jog skustagalviai asmenys geriau nukreiptų energiją prieš narkotikų platinimą, pabrėžtina, jog skustagalviai (angl. skinheads) yra subkultūra, kuri įprastai yra siejama su rasizmu bei smurto naudojimu. Atsižvelgiant į šios subkultūros pobūdį bei jų veiklą, gali kilti pagrįstų abejonių dėl komentaro turinio bei jo tikslo. Šioje byloje teismas didelę reikšmę suteikė asmens paaiškinimams, neatsižvelgdamas į šioje byloje pateiktą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadą.

2013 m. lapkričio 12 d. Kauno Apygardos Teismas nutartimi išteisino kaltinamąjį A.D, kuris interneto svetainėje po straipsniu apie lenkų sirgalius parašė komentarą „I snuki i snuki bananais bananais jiem ir namo, kam ta policija reikalinga <…>“. Šioje byloje teismas pripažino, jog komentaras buvo nukreiptas prieš chuliganizmą, prieš sirgalius, tačiau ne prieš lenkų tautybės asmenis. Pabrėžtina, jog teismas atsižvelgė į kaltinamojo naudotą slapyvardį „Patriotas“, tačiau padarė išvadą, jog nėra pakankamai duomenų, kurie leistų pripažinti, jog komentaro turinys sudarytų BK 170 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Kadangi iš komentaro turinio nebuvo galima tiesiogiai nustatyti ar komentaras yra skirtas lenkų tautinei grupei ar futbolo sirgaliams, kurie galėjo būti įvairių tautybių asmenys, šiuo atveju abejonės buvo kaltinamojo naudai. Šioje byloje, komentaras kuriuo buvo skatinamas smurtas bei išsakyta mintis apie neteisėtą jėgos naudojimą („kam ta policija reikalinga“), tiesioginis ryšys tarp komentaro ir lenkų tautinės grupės nebuvo rastas. Ši byla rodo, jog teismai nėra linkę pripažinti komentarų neapykantos kurstymu tais atvejais, kuomet ryšys tarp komentaro bei vienos iš žmonių grupių, numatytų BK 170 str. nėra tiesioginis. Teismas šiuo atveju neanalizavo komentaro prasmės bei konteksto, mat komentaro dalis „<…> bananais jiem ir namo <…>“ nebuvo analizuojama. Didesnė reikšmė buvo suteikta asmens paaiškinimams bei abejonėms, kilusioms dėl to, jog konkreti tautybė komentare nebuvo įvardinta. Byloje nebuvo atsižvelgta, jog futbolo sirgaliai yra atvykę iš Lenkijos, sirgo už Lenkijos futbolo klubą bei komentaras galimai buvo nukreiptas prieš lenkų pilietinę grupę t.y. asmenis atvykusius iš Lenkijos.

Nemažai dėmesio visuomenėje susilaukė 2015 m. vasario 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis. Šioje byloje teismas atmetė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl komentarų po dviejų besibučiuojančių vyrų paskelbta nuotrauka. Šiuo atveju teismas pripažino komentarus neetiškais, tačiau neįžvelgė, jog komentarai kurstė, skatino neapykantą ar diskriminaciją prieš homoseksualius asmenis. Šiuo atveju tokie komentarai, kuriais atvirai buvo raginama fiziškai susidoroti su homoseksualiais asmenimis („Ant lauzo tokius“, „I duju kameras abu“, „degint“ ir t.t.) nebuvo pripažinti kaip patenkantys į BK 170 str. sudėtį. Šiuo atveju teismas pripažino, jog vaikinų elgesys buvo ekscentriškas bei laisvė reikšti savo įsitikinimus yra neatsiejama nuo pareigos gerbti kitų asmenų pažiūras ir tradicijas. Nuotrauka, kuri buvo patalpinta socialiniame tinkle „Facebook“, buvo pripažinta kaip siekis tyčia paerzinti ar šokiruoti kitokias pažiūras turinčius asmenis. Teismas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina bei gina tradicinės šeimos vertybes bei vien necenzūrinių žodžių pavartojimas nėra pagrindas atsakomybei pagal BK 170 str. kilti. Itin įdomu yra tai, jog šiuo atveju komentatoriai, kurie skatino imtis smurto prieš asmenis, buvo pripažinti pasielgę neetiškai bei, jog asmuo paskelbę nuotrauką buvo pripažinti kaip „patys kalti“. Toks teismo sprendimas, manyti buvo paremtas išskirtinai teismo vidiniu įsitikinimu, kadangi netgi tais atvejais, kai asmens mintys ar idėjos, patenkančios į saviraiškos laisvės sampratą, žeidžia, šokiruoja bei trikdo, ji privalo būti gerbiama. Paradoksalu, kad atvirai smurtą bei susidorojimą skatinantys komentarai pripažįstami tinkamais, kuomet nuotrauka su dviem besibučiuojančiais vyrais yra pripažįstama kaip „siekis paerzinti“. Taip pat pabrėžtina, jog pareiga gerbti kitų asmenų pažiūras ir tradicijas vargu ar gali būti siejama su asmenimis kurie atvirai ragina naudoti smurtą bei fiziškai susidoroti su homoseksualios orientacijos asmenimis. Atsižvelgiant į teismo argumentaciją, galima daryti išvadą, jog homoseksualios orientacijos asmenis buvo suteikta siauresnė saviraiškos laisvė, atsižvelgiant į visuomenės vyraujančius stereotipus bei neigiamą požiūrį į homoseksualios orientacijos asmenis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi išteisino kaltinamąją J.J., kuri interneto svetainėje www.lrytas.lt po publikuotu video reportažu apie surengtą akciją „Bučiniai prieš homofobiją“, išvadino homoseksualius asmenis psichiniais ligoniais, iškrypėliais, pasileidėliais bei nurodė, kad homoseksualių asmenis reikia „surinkti ir išvežti į Psichiatrinę. Jų vieta – TEN“. Teismas šioje byloje konstatavo, jog siekiant nustatyti įvairių vertybių – laisvės reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją bei kitų teisinių gėrių apsaugos pusiausvyrą, nustatant, kad saviraiškos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija – vartojamos bendrojo pobūdžio sąvokos, kurios detalizuojamos baudžiamajame įstatyme. Teismas, nurodydamas, kokiais veiksmais pasireiškia BK 170 str. 2 dalyje nurodytos veikos, nurodė, jog viešais pareiškimais pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviajai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Asmuo išreiškia žmonių grupės atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Teismas nurodė, jog dalyvių ekscentriškas elgesys tikrai neprisidėjo prie visuomenėje kitokias pažiūras turinčių asmenų tarpusavio supratimo bei tolerancijos ugdymo, didelę reikšmę suteikdamas faktui, jog surengta akcija nebuvo sankcionuota. Taip pat teismas didelę reikšmę suteikė Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstatuodamas, jog , šeima – kaip konstitucinė vertybė, yra vyro ir moters sąjunga įvairiais pagrindais. Šiuo atveju teismas taip pat pabrėžė, jog didžioji Lietuvos Respublikos visuomenės dalis itin vertina tradicinės šeimos vertybes. Vertinamas kaltinamosios išsakytus teiginius, teismas pabrėžė, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl vien neetikšų komentatorės pasisakymų viešojoje erdvėje neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti.

Vilniaus Apygardos Teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl interneto tinklapyje „Youtube“ patalpintos vaizdo medžiagos, kurioje vokiečių aviganis loja, tampa agresyvus ir pavojingas, kai jo šeimininkas taria žodžius „žydas“ ir „lenkas“. Teismas pabrėžė, jog LR BK 170 str. apriboja asmens laisvę skleisti informaciją, tačiau neuždraudžia asmens teises i saviraiškos laisvę. Šioje byloje teismas nusprendė, jog pareiškėjas nesugebėjo pateikti nei vieno žmogaus ar juridinio asmens skundo ar nusiskundimo dėl nagrinėjamos vaizdo medžiagos, nesugebėjo paaiškinti kam konkrečiai ši vaizdo medžiaga pasirodė nusikalstama ir kur ji sukėlė tam tikrą disonansą visuomenėje. Taip pat teismas pabrėžė, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas šiuo atveju apskritai galėtų turėti žymiai daugiau neigiamų padarinių visuomenėje negu pati veika, kuri pareiškėjo yra traktuojama kaip nusikalstama. Byloje nebuvo konkretizuota, kokie būtent neigiami padariniai laukia visuomenės pradėjus ikiteisminį tyrimą. Pabrėžtina taip pat tai, jog BK 170 str. sudėtis yra formali, t.y. nereikalaujanti, jog konkretūs padariniai būtų šioje situacijoje būtų kilę.

Vilniaus Apygardos Teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė skundą dėl nepradėto ikiteisminio tyrimo, dėl interneto portale www.lrytas.lt paskelbto komentaro, kuriuo viešai kurstoma neapykanta dėl lytinės orientacijos, skatinama diskriminuoti asmenis dėl jų seksualines orientacijos ir su jais susidoroti. Komentaru buvo siekiama parodyti, jog kiekviena vieša diskusija apie homoseksualumą ar homofobiją iššaukia tik didesnę neapykantą(„<…> kiekvienas toks straipsnis, tai kaip vinis i pidero karsta <…>”), polinkį imtis smurto ar susidoroti su homoseksualiais asmenimis („<…> man asmeniskai tikrai patiktu pamatyti jusu lavonus gatvėse <…>“), bei yra siekiama paryškinti visuomenėje vyraujantį stereotipą, jog tik heteroseksualios orientacijos asmenys yra „normalūs“ („<…> paskui sedes uz jus kaip uz zmones“). Šiuo atveju teismas pabrėžė, jog nebūtinai kiekvienas neigiamas pasisakymas apie žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų yra BK 170 str. numatyta nusikalstama veika. Apygardos teismas sutiko su ikiteisminio tyrimo teisėjos vertinimu, jog išsakytas komentaras yra neetiškas, nekorektiškas ir netinkamas. Komentaras, kuriuo pritariama fiziniam susidorojimui su homoseksualiais asmenimis, nebuvo įvertintas kaip skatinantis neapykantą ir pripažintas asmens vertinimais ir pamąstymais.

Išvados

  1. Lietuvos teismų praktikoje yra naudojami tokie kriterijai, kurie lemia neigiamų komentarų, kuriems taikoma saviraiškos laisvės apsauga, bei komentarų, kuriems taikoma BK 170 str. numatyta atsakomybė, atskyrimą: pavartotų teiginių siekiai, tikslai bei motyvai; vartojama leksika; pavartotų žodžių kontekstas bei kartu pavartoti teiginiai; vartojamų teiginių forma, turinys bei skleidžiamų teiginių tikslingumas; kaltinamojo įsitikinimai bei propaguojamos idėjos.
  2. Lietuvos teismų praktikoje komentarai, nukreipti prieš homoseksualius asmenis, turi itin plačią saviraiškos laisvės apsaugą. Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet komentarai, skatinantys smurtą prieš homoseksualius asmenis, nepripažįstami kaip neapykantos kurstymas BK 170 str. kontekste. Šiuo atveju yra didelė reikšmė suteikiama neigiamiems visuomenėje vyraujantiems stereotipams, laikant, jog homoseksualūs asmenys nėra „normalios“ seksualinės orientacijos bei argumentuojant, jog Konstitucija įtvirtina tradicinės šeimos vertybes. Tokiose situacijose saviraiškos laisvė homoseksualiems asmenims nėra taikoma.
  3. Teismai nėra linkę pripažinti neapykantos kurstymu tais atvejais, kuomet neapykanta yra skatinama netiesiogiai. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet į BK 170 str. sudėtį nepatenka komentarai, kuriais smurtas prieš homoseksualius asmenis ar asmenis priklausančius tam tikroms tautinėms grupėms yra pateisinamas, išreiškiamas teigiamas požiūris į tokių asmenų diskriminaciją, tačiau tiesiogiai nėra raginama imtis konkrečių veiksmų.
  4. Teismai nėra linkę atsižvelgti į tai, jog BK 170 str. sudėtis yra formali. Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet yra reikalaujama įrodyti, kam ir kokią žalą visuomenei sukėlė galimai padarytos nusikalstamos veikos.
Komentarai (1)
  1. Tedas

    Sveiki, o kaip tai liecia kitose salyse gyvenancius tautiecius? Negirdejau, kad nors vienas “trolis” is uzsienio butu nuteistas.

    2015 06 06 / IP: 212.56.88.164


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai