Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL pristatė leidinį „Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos“, kuriame pristatoma Lietuvoje dar menkai pažinta problema – patyčios dėl lytinės orientacijos mokykloje. Šis leidinys yra pirmas toks žingsnis siekiant spręsti homofobinių ir bifobinių patyčių problemą Lietuvoje. Jo tikslas – atskleisti šių patyčių esmę ir paplitimo mastą šalies mokyklose bei suteikti mokytojams ir kitiems su jaunimu dirbantiems specialistams žinių, padėsiančių kovoti prieš smurtą mokymosi aplinkoje.
2014 metų spalio ir lapkričio mėnesiais psichologijos magistrė Kamila Gasinska atliko tyrimą,kurio metu pusantro šimto 16-20 metų amžiaus LGBT* jaunuolių prakalbo apie Lietuvos mokyklose patirtas homofobines ir bifobines patyčias. Tyrime taip pat dalyvavo ir per šimtą mokytojų, atskleidusių, ką mano apie šią patyčių formą.
Apibendrinus tyrimo rezultatus tapo aišku, jog homofobinės patyčios mokykloje – klestinti problema: aštuoni iš dešimties tyrime dalyvavusių mokinių teigė mokykloje patyrę homofobines patyčias, daugiau kaip pusė – sakė slepiantys savo lytinę orientaciją, daugiau kaip trečdalis tikino mokykloje nesijaučiantys saugiai, nes iš patirties žino, jog patyčių atveju pagalbos iš mokytojų nesulauks. Daugelio mokinių teigimu, nuo homofobinių patyčių nukenčia ne tik atvirai homoseksualūs ar biseksualūs mokiniai, bet ir visi stereotipinio savo lyties įvaizdžio neatitinkantys mokyklos bendruomenės nariai.
Tai, jog mokiniai mokykloje patiria homofobines patyčias, pripažįsta vos dešimtadalis apklaustų mokytojų, o daugiau kaip pusės jų nuomone, šių patyčių problemos mokykloje apskritai nėra, todėl nėra ir poreikio ją spręsti. Daugiau kaip pusės mokytojų įsitikinimu, mokykla nėra tinkama vieta kalbėti apie asmens lytinę orientaciją.
Jaunuoliai, kurie nesitiki mokytojų pagalbos ir paramos, jaučiasi nereikalingi ir nesaugūs. Šiems mokiniams tenka vieniems išgyventi homofobinių ir bifobinių patyčių pasekmes: nepasitikėjimą savimi, stresą, o kraštutiniais atvejais – depresiją ar mintis apie savižudybę. „Po truputį nugrimzdau į depresiją, nes nežinojau, ką daryti ir kodėl žmonės manęs nekenčia. Pamatę patyčias mokytojai jas ignoruodavo, arba sakydavo, kad „viskas praeis“. Bet nepraėjo. Ir pasipriešinti negalėjau, nes buvau vienas, vienas prieš juos visus,“ – savo patirtį atskleidė tyrime dalyvavęs homoseksualus jaunuolis.
