Aktualijos

Neparadinė „Draugystė veža“ pusė: taisyklių pažeidimai, melas ir nepagarba neįgaliesiems

LRT pristatomo socialinio projekto „Draugystė veža“, kurio pagrindinis tikslas mažinti atskirtį tarp žmonių su negalia ir jos neturinčiųjų, dalyviai grįžo į Lietuvą. Chemija įvyko, bet dėl pačių dalyvių noro susidraugauti. Dabar kiekvienas iš dalyvių žino, kur Šiauliuose bus priimti su skaniausia kava, kas ne Benas, bet dažnai „plaukia“ į Nidą, su kuo susitikti, kai kraujyje pritrūksta adrenalino ir norint saugiai nušokti parašiutu, galų gale su kuo galima tiesiog šiltai pasikalbėti. Bet tai apie žmones, kurie išgelbėjo projekto dvasią. Tuo metu organizatoriai pažeidė konkurso taisykles, pačių dalyvių teigimu, griebėsi melo ir parodė nepagarbą keliautojams.

„Draugystė veža“, Dianos Trofimovos nuotr.

„Portugaliją su Danguole įsimylėjome, kartu patyrėme daug džiaugsmo. Naktį eidavome prie vandenyno dviese pasidžiaugti kelione. Super“, – po kelionės sakė Ugnė Liaudanskytė. Kad nemažai savo jėgom pamatė, pritarė ir jos draugė Danguolė Garškaitė. Erika Juozapaitytė, apibendrindama kelionę, sakė besidžiaugianti išvydusi Portugaliją ir atradusi naujų draugų.

Taip pat kartu su „Draugystė veža“ projektu keliavusi Danguolė Šalonskienė teigė, kad jos kelionės lūkesčiai ir prioritetai buvo kiek kitokie nei kitų: „Gal ne viskas buvo taip, kaip norėtųsi, bet iš dalies, kiek buvo įmanoma, patenkinau savo norus. Labai gaila žmonių, kuriems įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Esu empatiškas žmogus, skaudėjo. Žodis ačiū, kurį Žydrei, Gintui, Benui ir Dianai pasakiau Varšuvoje nuo savęs, buvo nuoširdus. Vis dėlto puikiai suprantu tuos, kurie jo nesakė, nes nusivylė. Juolab kai taip ciniškai buvo meluojama ir bandoma įteigti, jog tai tiesa. Melo labai nemėgstu.“

Martinas Baltrušaitis taip pat neslėpė džiaugsmo, jog leidosi į pažintį su Portugalija, paragavo bacalhau, o didžiausias atradimas – nuoširdūs žmonės, kuriuos pažino kelionės metu: „Tikiuosi, visi liksime gerais bičiuliais.“ Vis dėlto, be šių pozityvių dalykų, dalyviai turi priekaištų organizatoriams. Mat buvo pažeisti keli „Draugystė veža“ projekto taisyklių punktai. Visus juos galima rasti lrt.lt tinklalapyje:

3.2.2. Į Portugaliją keliaujama lėktuvu, Portugalijoje 2 mikroautobusais, pritaikytais pagal akcijos laimėtojų poreikius. „Draugystė veža“ dalyviai keliavo dviem neįgaliųjų poreikiams nepritaikytais mikroautobusais, iš kurių kiekvieną kartą reikėdavo du dalyvius, sėdinčius vežimėliuose, iškelti ir įkelti.

3.2.3. Kelionės metu apsilankoma Eurovizijos pusfinalio koncerte, kuris vyks 2018-05-08 arba 2018-05-10, Lisabonoje. „Draugystė veža“ dalyvavo tik žiuri dalyje, kas kitaip tariant, yra generalinė repeticija, tačiau ne žadėtas pusfinalis.

Taip pat dalyviams raštu buvo pažadėta apmokėti lankytinus objektus, į kuriuos bus vykstama kartu. Vis dėlto dalyviams lankantis prie Kristaus Karaliaus skulptūros, už pakilimą į apžvalgos aikštelę visiems teko mokėti atskirai, kitais atvejais būdavo duodamas laisvas laikas, į jokius lankytinus objektus visas būrys komandos neidavo, todėl ir apmokama nebūdavo.

Kelionė tapo tikru išbandymu

Dauguma dalyvių labiausiai piktinosi dėl šių pažeidimų. Ne visi jie norėjo kalbėti viešai – nesinori pyktis, bet kai kurie išdrįso išsakyti pastabas organizatoriams ateities „Draugystė veža“ dalyvių labui.

Iki viešbučio netoli Lisabonos iš Lietuvos dalyviai keliavo 30 valandų, kelionė atgal į gimtinę truko parą. Dalyviai į priekį iš Vilniaus keliavo keleiviniu autobusu, tuomet po ekskursijos Varšuvoje sėdo į traukinį ir galiausiai skrido iki Faro oro uosto, kuriame strigo keturioms valandoms dėl pamestos M.Baltrušaičio vežimėlio veržlės. Tuomet dalyviai mikroautobusais buvo nuvežti iki viešbučio. Atgal vėl panašus scenarijus – mikroautobusais judėta iki oro uosto, iš jo skrista keturias valandas, pralūkuriuota oro uoste, Varšuvoje ir galiausiai 10 valandų kelionė keleiviniu autobusu iki Vilniaus.

„Draugystė veža“ dalyvė Živilė Kulėšė sakė, kad kelionė buvo išbandymas sveikiems, o neįgaliesiems ji tiesiog protu nesuvokiama: „Visi neįgalieji taip nuvaryti ir pervargę, aš džiaugiuosi, kad nuo pervargimo jiems kokie epilepsijos priepuoliai neprasidėjo. Man net baisu buvo.“

Be to, dėl nepritaikyto transporto nuolat teko iš jo iškelti ir įkelti Samantą bei Martiną. Tai, pasak dalyvės, nepagarba neįgaliajam, nuolat pabrėžiant jo(s) negalią, galų gale – teisės į savarankiškumą pažeidimas, už ką taip aršiai visuomenėje dabar kovojama.

„Juk neįgaliųjų savarankiškumas visur akcentuojamas, net šios kelionės kredo yra parodyti, kad neįgalūs kaip ir sveikieji gali gyventi visavertį gyvenimą. Ar čia visavertiškumas?“ – retoriškai klausė ji. Pasak dalyvės, buvo galima nuomoti vieną pritaikytą mikroautobusą, kitą – ne. „Apie saugumą ir šiaip intymų nuolatinį šių dalyvių čiupinėjimą svetimų vyrų. Na, man atrodo, kad nejauku. Juk ir kai tikrino moteris, įeinant į „Euroviziją“, nejauku, o čia vyras nuolat liečia Samantą, kai kaskart reikia iškelti iš mikroautobuso arba į jį įkelti…“ – atkreipė dėmesį ji.

U. Liaudanskytė prisipažino, kad vis dar sunku viską suvokti: „Akivaizdu viena – melo čia netrūko. Pirmas dalykas, kuris supurtė – tokio ilgio kelionė su neįgaliais žmonėmis. Kaip ir visi, akcentuoju, jog privalėjo būti tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Lisaboną. Ir ne kitaip. Tiems, kurie su ratukais, sunku, bet tie neįgalieji, kurie tuos atstumus vaikščiojo, buvo visiški pervargę. Kaip taip įmanoma?“ – retoriškai klausė ji.

Pasak projekto dalyvės, lankytinuose objektuose gražiai sužaista.

„Kad ir į Sintrą, atvežta, išlaipinta ir – eikite kur norite. Man pasirodė, kad tai geras būdas išvengti mokėjimo už visus. Žinoma, sustojimas prie Jėzaus Karaliaus atskleidė, kad jie net neketino už mus mokėt. Čia jau aš net pasimečiau. Akivaizdžiai patys pamiršo savo pažadus“, – sakė projekto dalyvė.

Erika Juozapaitytė, keliavusi kartu su Samanta, prisipažino, kad „niekas nežinojo, kad kelionė laukia tokia ilga“: „Mums nebuvo sakyta, kad į Varšuvą vyksim keleiviniu autobusu, kuris važiuoja nustatytu maršrutu ir veža grupę neįgalių žmonių. Klausimas, kas būtų laukęs Samantos pusvalandį, kol ji tvarkytųsi WC?“ – retoriškai klausė E.Juozapaitytė.

Pasak jos, transportas buvo nepritaikytas, o šiai grupei esą būtent to ir reikėjo. „Varšuvoje traukinio bilietai nebuvo nupirkti, ir perkant paskutinę minutę, jie pabrango keliais eurais, kas Žydrei Gedrimaitei nelabai patiko, ir ji tai paminėjo garsiai, bet juk ne mūsų kaltė, kad organizavimas ten vyksta ekspromtu. Kelionės metu visos ekskursijos parinktos nemokamos arba už jas mokėtis turėjom pačios“, – piktinosi ji.

Nusivylė dėl nepamatyto „Eurovizijos“ pusfinalio

Pasak Erikos, apie tai, kad vietoj „Eurovizijos“ pusfinalio dalyviai matys tik generalinę repeticiją, sužinojo tik lėktuve, kai jis jau buvo pakilęs, o kai kurie tik nusileidę Faro oro uoste.

„Po ilgos kelionės šokas oro uoste. Lyg tarp kitko, net ne visiems kelionės dalyviams susirinkus, buvo atskleista, kad pirmadienį vakare einam žiūrėt „Eurovizijos“. Po ilgo akių dūmimo, neva tai bus tas pats koncertas, neva bilietų buvo tik 2 proc. (nors arena buvo pustuštė) ir t. t., išsiaiškinome, jog einame į generalinę repeticiją. Šiandien, žinoma, aš džiaugiuosi ir tuo, bet liūdesys, jog vis tik nepavyko išvysti to tikrojo eurovizinio šurmulio, susitikimo su fanais ir visų kitų dalykų, nepraeina. Tai buvo mano svajonė. To aš ten vykau. Atostogauti aš vykstu su artimaisiais, čia buvo nuotykis su drauge. Abi dėl to visos kelionės metu širdyje nešiojome apmaudą. Tai buvo melas“, – nuoskaudas išliejo Ugnė Liaudanskytė.

Pasak jos, oro uoste išvykstant ji garsiai prie visų organizatorės Ž.Gedrimaitės paklausė, kodėl ši dar prieš kelionę nepranešė fakto, kad dalyviai nematys tikrosios „Eurovizijos“, ir Ž.Gedrimaitė esą atkirto, jog viskas sprendėsi tik atvykus į Portugaliją. Vis dėlto dalyvių turimi bilietai įrodo melą – bilietai buvo atspausdinti 04.17.

„Tie bilietai – dar vienas melo įrodymas. Ir jie pažeidė taisykles. Jose aiškiai parašyta, kad mes dalyvausime pusfinalyje, 8 arba 10 dienomis, priklausomai nuo to, kuriame bus Lietuva. Už tai jie bent jau turėjo atsiprašyti. Vietoje to, gavome pastabų, kad tokių viskuo nepatenkintų dalyvių jai nebuvo tekę sutikti“, – apgailestavo U.Liaudanskytė.

Ž. Kulėšė prisipažino į kelionę su drauge Jurga leidusis ne tik įgyvendinti svajonės, sumerkti kojų į vandenyną, bet ir pamatyti „Euroviziją“: „Tai, kad neteko pajusti jos tikrosios dvasios ir tikrojo jausmo, labai skaudu. Juk atostogų į Portugaliją galėjau nuvykti ne tik su Jurga, bet ir šeimos nariais ir daug geresniu laikotarpiu.“

Kitas projekto dalyvis teigė, kad „Eurovizija“ nebuvo jo kelionės pagrindinis tikslas, todėl nedalyvavimas viename iš pagrindinių jos renginių labai stipriai jo nenuvylė. „Gėda tik visiems pasakyti, kad apgavo ir parodė tik generalinę repeticiją“, – prisipažino jis ir pridūrė sutinkantis, kad buvo pažeistos „Draugystė veža“ projekto taisyklės.

Lygiavertis renginys

LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė sakė, kad „Eurovizijos“ rengėjai kiekvienai delegacijai leidžia nusipirkti tam tikrą skaičių bilietų. Skaičius yra griežtai ribotas, t.y. iki 10 bilietų į renginį, o vietos yra numatytos aukštai tribūnoje, o ne arenos neįgaliųjų zonoje. „Šiuo atveju kreipėmės į rengėjus, prašydami paaiškinti, kokiomis sąlygomis mūsų globojami neįgalieji, projekto „Draugystė veža“ dalyviai, gali patekti į renginį. Gavome atsakymą, kad neįgaliesiems skirtų vietų skaičius Lisabonos „Altice“ arenoje yra labai ribotas, ir tokio skaičiaus, kokio prašė LRT delegacija, jie skirti negali. Tad buvo pasiūlyti bilietai visai „Draugystė veža“ grupei į pusfinalio generalinę repeticiją, kuri pagal „Eurovizijos“ standartus laikoma absoliučiai lygiaverčiu renginiu pusfinaliui – šią generalinę repeticiją stebi ne tik žiūrovai arenoje, bet ir visų dalyvaujančių šalių komisijos ir yra daromas televizijos įrašas tam atvejui, jeigu per pusfinalį dėl kokių nors priežasčių nutrūktų TV ryšys ar pan. – tuomet būtų paleistas šis įrašas“, – dėstė V.Bunevičiūtė.

Ji priminė, kad pusė pasirodymo rezultato šalims lemia būtent šis vakaras, nes komisija dalyvius vertina pagal tai, ką mato per šią generalinę repeticiją. Taigi pagal svarbą šis renginys esą iš tiesų vertintinas lygiai taip pat, kaip ir pats pusfinalis. „Apgailestaujame, jei kas nors turėjo didesnių lūkesčių, kurių mes negalėjome išpildyti“, – atsiprašė LRT atstovė.

Tiki, kad įspūdžiai ir draugai permuša nusivylimą

„Draugystė veža“ sumanytoja ir koordinatorė Žydrė Gedrimaitė paaiškino, kad, kadangi tiesioginių skrydžių į Lisaboną iš Lietuvos nėra, pasirinktas skrydis iš Varšuvos, į kurią vykta autobusu. Paklausta apie taisyklių pažeidimus, ji sakė, kad visuomet akcentuojama, jog vykstama į „Eurovizijos“ pusfinalį, kuriame dalyvauja Lietuvos atstovas.

„Šiais, kaip kaip ir praėjusiais metais, kreipėmės į LRT, prašydami tarpininkavimo dėl patekimo į pusfinalį. Deja, atsitiko taip, kad į pagrindinį pusfinalio šou nebuvo galimybės patekti ratukuose esantiems ir sunkiau vaikštantiems akcijos dalyviams, bet gavome pasiūlymą dalyvauti žiuri šou, kas pagal visus „Eurovizijos“ standartus yra visiškai lygiavertis koncertas. Aišku, buvo galima į žiuri šou leisti vienus dalyvius, o į pagrindinį pusfinalį kitus, tačiau mūsų projektas vadinasi „Draugystė veža“ ir pagrindinė jo idėja yra – draugystė, todėl nemanau, kad toks variantas būtų buvęs teisingas“, – aiškino ji. Projekto koordinatorė teigė žinanti apie kai kurių dalyvių nusivylimą, išgirdus žinią apie tai, jog bus einama į žiuri šou, tačiau nuoširdžiai tikinti, kad patirti įspūdžiai ir atrasti draugai kur kas vertingiau.

Atsakymą Ž.Gedrimaitė turėjo ir dėl nepritaikyto dalyvių poreikiams transporto. „Iki paskutinio laiko ieškojome pritaikyto transporto keliavimui po Portugaliją. Deja, tuo metu tokio gauti nepavyko. Be abejo, būtų buvę ir geriau, ir patogiau, tiek tiems, kuriuos reikėjo įkelti, tiek tiems, kurie kėlė negalinčius įlipti. Tik vėl, norisi priminti projekto idėją – mes ne problemas keliame ar jas sprendžiame, bet džiaugiamės, kad draugystė padeda įveikti visus iškilusius sunkumus. Tikrai džiaugiuosi, kad ir šiais metais keliavo smagi ir draugiška komanda, bent jau taip atrodė kelionės metu“, – kalbėjo Ž.Gedrimaitė.

P.S. O kaip maistas ir gidas?

„Draugystė veža“ dalyviai nusivylę ir dar dėl keleto dalykų. Visų pirma, dėl to, kad nebuvo garantuotas pilnas maitinimas, – tiesa, tokio pažado taisyklėse ir nebuvo. E. Juozapaitytė pati esą kelionei skyrė savo santaupas – mat pinigų, numatytų savo poreikiams, nebūtų pakakę, nes prisidėjo maisto išlaidos.

Apskritai, esą pasiruošimas į Portugaliją tiesiog juokingas: „Iš savo pusės mes padarėme viską, visi popieriai, vertimai ir draudimai buvo tvarkingi, iš Ž.Gedrimaitės – pažadėtų dalykų negavo nė vienas. Buvo žadėta programa, prieš kelionę klausėme, tačiau visą laiką ji sakė, kad bus aišku, kai nuvyksime ten, apie maitinimą mes sužinojom tik dieną prieš skrydį, kas visiškai šokiravo, nes į kelionę vežami neįgalūs žmonės ir jie neaprūpinami maistu, nors kai kuriems galbūt reikia spec. maisto, kokio miesto užkandinės neduoda“, – nusivylimą liejo E.Juozapaitytė.

Kitas dalykas esą yra gidas. „Jo nebuvo, o informaciją apie lankytinus objektus gavome iš Ž.Gedrimaitės, kuri net nebuvo paruošusi programos, o skaitė iš „Vikipedijos“. Žadėtas pasiplaukiojimas laivu? Na, nebent sapnų karalystėje“, – teigė ji.

Pasak merginos, geriausia dalis buvo paskutinę dieną, kai dalyviai buvo paleisti Lisabonoje.

„Net ne centre, net ne prie gražių vietų, o apačioje, kur vien kalnai kalneliai, visoms 8 valandoms, o kai dalyvė paklausė, ką reikės daryti, jei pavargs, jai buvo atsakyta: atsisėsi ant suoliuko. Tai gerai, mes turėjom finansų, pasinaudojom taksi, nes 7 km iki centro eiti – ne mano jėgoms. Kiti tiesiog slampinėjo aplink“, – teigė ji. Apibendrindama kelionę, ji sakė, kad kelionė buvo vykdoma ekspromtu, niekas nebuvo pritaikyta.

U. Liaudanskytė taip pat prisipažino, kad sužinojus apie tai, kad nebus užtikrintas visas maitinimas, ištiko šokas. „Tenka pripažinti, kad nepasigilinau. Man finansai nebuvo svarbiausias dalykas, sukėlęs stresą, bet viena merginų pora sakė net ir skolinosi pinigų kelionei ir t. t. Tuos dalykus visų labui galėjo parašyti grupėje, nelaukti, kol kas nors paklaus. Čia toks žmogiškasis faktorius“, – sakė ji.

Kita dalyvė, nenorėjusi būti įvardyta, taip pat prisipažino, jog nebuvo normalaus maitinimo – esą bent du kartus galėjo būti maitinami dalyviai. „Prieš mėnesį galėjo perspėti, kad taupytumėmės, nes iš pašalpos teko viską susimokėti. Nėjau į kavines valgyti, kad turėčiau už ką susimokėti lankytinuose objektuose.“

Vienas projekto dalyvis prisipažino, kad jam nepatiko tai, jog iki Varšuvos kai kuriems teko vykti už savo pinigus. Kai kuriems dalyviams, pasirinkusiems nevykti autobusu, o keliauti savo automobiliu, teko susimokėti ir už mašinos parkavimą stovėjimo aikštelėje. „Nepatiko ir tai, kad nebuvo pasirūpinta elementarios higienos prieinamumu pačios kelionės pirmyn ir atgal metu. Labai nepatiko, kad kelionė apskritai truko tiek laiko. Nepatiko, kad organizatoriai permesdavo problemas spręsti patiems dalyviams. Nepatiko ir tai, kad kelionės draudimu turėjome rūpintis patys ir kad nebuvo išpirktas papildomas registruotas bagažas, o ir tą, kurio reikėjo, pirkomės patys ir jis buvo užsakytas likus kelioms dienoms iki kelionės, todėl teko mokėti už jį brangiau“, – kalbėjo nusivylęs „Draugystė veža“ dalyvis.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai