Aktualijos

„Pagalbos moterims linija“ telefono ragelį kelia bet kuriuo paros metu

Šiandien prasidedantis „Nepatogus kinas“ per padidinamąjį stiklą žvelgs į smurto šeimoje problemą. Visi į žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalį atėję žiūrovai gaus aiškų ir lengvai suprantamą informacinį lapelį apie tai, kaip atpažinti psichologinį smurtą. Festivalis taip pat prieš kiekvieną filmą rodys ir „Pagalbos moterims linijos“ telefono numerį tam, kad smurtą ar prievartą patiriantys žiūrovai išdrįstų žengti pirmą žingsnį ir kreiptųsi pagalbos. Prognozuojama, kad vaizdo įrašą pamatys mažiau 15 000 festivalio lankytojų.

Iš kairės į dešinę - Aušrinė Krikščionaitienė, Dalia Puidokienė, Olga Kirejeva.

Su Aušrine Krikščionaitiene. „Pagalbos moterims linijos“ (PML) Kaune vadove, Dalia Puidokiene, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktore, ir Olga Kirijeva, PML vadove Klaipėdoje, kalbamės, kas skambina ir rašo šiai emocinės pagalbos linijai bei kokios pagalbos galima sulaukti.

Kodėl nusprendėte pasivadinti „Pagalbos moterimis linija“? Kodėl svarbu turėti liniją, skirtą moterims?

Aušrinė Krikščionaitienė (toliau – A. K.) „Pagalbos moterims linija“ kūrėme laikydamosi principo moteris – moteriai. Siekiame, kad moterys turėtų galimybę gauti pagalbą ir būtų suprastos būtent dėl lyties kylančių sunkumų, tokių kaip seksualinė prievarta, smurtas šeimoje, priekabiavimas, pažeminimas. Taip pat mums atrodė svarbu pastiprinti ir palaikyti vieną kitą esant krizinėms situacijoms, tokioms kaip skyrybos, išdavystė, motinystė, vaikų auklėjimas, netektys. Laikomės principo, kad kiekviena moteris gyvendama mūsų visuomenėje patiria vienokią ar kitokią diskriminaciją, dėl to mums lengviau suprasti vienai kitą ir ieškoti bendrų išeičių iš susidariusios situacijos.

Dalia Puidokienė (toliau – D. P.) „Pagalbos moterims linija“ buvo įkurta dar 2003 m. siekiant suteikti pagalbą moterims, o kai kuriais atvejais ir tiems, kurie yra šalia moterų – vaikams, vyrams. Tokia pagalba ypač reikalinga atokiose vietose gyvenantiems žmonėms, kai kiti psichikos sveikatos specialistai yra nepasiekiami ar tuo metu nedirba. Kitaip tariant, kuriant „Pagalbos moterims liniją“ buvo laikomasi požiūrio, jog padėti moteriai – tai padėti jai pačiai tiesiogiai, kai ji kreipiasi pagalbos, bet tuo pačiu ir netiesiogiai, kuomet pagalba teikiama šalia jos esantiems žmonėms. Organizuodami „Pagalbos moterims linijos“ veiklą, svarbus akcentas buvo ir yra darbas su savanoriais. Linijoje į skambučius ir el. laiškus atsako moterys, kurios neretais atvejais ateina savanoriauti vedamos įvairių tikslų – atsakyti sau į rūpimus asmeninius klausimus, realizuoti save, įgyti įgūdžių (pvz. konsultavimo, kas yra svarbu pradedantiems specialistams), be abejonės, padedant kitam.

Kokią pagalbą teikiate?

A. K. Šiuo metu mes teikiame emocinę paramą visą parą, nemokamu telefonu 8 800 66366 ir elektroniniu paštu – pagalba@moteriai.lt. Emocinę paramą teikia specialius mokymus baigę savanoriai ir socialinės srities specialistai. Tai reiškia, kad moteris mums gali paskambinti bet kuriuo paros metu, krizinėje situacijoje, kai jaučiasi įskaudinta, nesuprasta, nežinanti, kokį sprendimą jai priimti, kai turi sunkumų, apie kuriuos gal būt nedrįsta kalbėti su savo artimaisiais. Tai yra tas pagalbos būdas, kai ją galima gauti bet kuriuo paros metu, kada jausmai ir emocijos ima viršų ir atrodo, kad prarandi savo gyvenimo kontrolę.

D. P. Mūsų savanoriai ir darbuotojai taip pat stengiasi užtikrinti, kad skambinantys ar rašantys žmonės gautų ir reikalingą operatyvią pagalbą. Būna, kad esant aukštai savižudybės rizikai, gavus skambinančiojo leidimą, kviečiam greitąją. Buvo atvejų, kai iškilo iškilo grėsmė žmogaus sveikatai ir gyvybei, skubiai kvietėme policijos pareigūnus.

Kuo konsultavimas telefonu skiriasi nuo pokalbio su socialiniu darbuotoju gyvai? Kokie yra tokio pokalbio privalumai?

D. P. Neretai ypač žiaurios ilgalaikės prievartos atvejais (incestas, seksualinis prievartavimas, žaginimas) žmogui sunku kalbėti su kitu žmogumi akis į akį. Tada žmogus, skambinantis telefonu ar rašantis laiškais, nesimato, nesusitinka su konsultantu, todėl tai yra puiki galimybė nukentėjusiam prabilti, žengti tą pirmą reikšmingą žingsnį, kuris ypač svarbus ieškant tolimesnės pagalbos.

Olga Kirejeva (toliau – O. K.) Anonimiškumas ypač svarbus ir tais atvejais, kai nukentėjusioji ar nukentėjusysis gyvena nedideliame miestelyje, visi vieni kitus pažįsta, o kreiptis gyvai – baisu, gėda ir šie jausmai neleidžia žmogui išdrįsti prabilti apie tai, kas įvyko ar kas vis dar vyksta. Susitikimas su bet kokiu specialistu (socialiniu darbuotoju, psichologu, psichiatru ir t. t.) reikalauja daug jėgų, kurių prievartos atveju ir taip labai dažnai trūksta.

A. K. Dar pridėčiau, kad paprastai kalbėtis su socialiniais darbuotojais sunku dar ir todėl, kad jie yra įpareigoti imtis veiksmų, o skambinantis žmogus viduje gali jaustis dar nepasirengęs pokyčiams ir nežino, kokį sprendimą priimti. Pagrindinis emocinės paramos tikslas yra padėti žmogui susigaudyti savo jausmuose, pamatyti savo situaciją tarsi iš šalies, suprasti, įsigilinti ir kartu ieškoti bendrų sprendimų. Kartais žmonės tikisi, kad mes imsimės tų veiksmų, tačiau tam yra įvairios tarnybos bei specialistai – socialiniai darbuotojai, medikai, vaiko teisių specialistai, policija, specializuoti pagalbos centrai Mūsų tikslas yra skatinti moteris pačiom spręsti savo problemas ir kreiptis pagalbos, o nelaukti kol situacija išsispręs savaime. Jei moteris renkasi ir tokį kelią, mes gerbiame jos pasirinkimą, bet siekiame, kad jis būtų įsisąmonintas.

Kaip atrodo įprasto skambučio priėmimas?

A. K. Paprastai konsultacinis skambutis trunka apie valandą. Pradžioje stengiamės užmegzti žmogišką ryšį ir padėti išreikšti kuo daugiau savo jausmų, suprasti, kokioje situacijoje jis dabar yra. Nėra svarbių ar ne svarbių pokalbių. Į visus skambučius žiūrime rimtai. Kiekvienas skambinantysis pokalbį pradeda individualiai, dažnai nėra lengva iškart atsiskleisti ir pradėti kalbėti apie sunkumus. Bandome suprasti kiekvieno situaciją, tikslinamės, gilinamės, ką žmogus jaučia ir išgyvena tuo metu, stengiamės parodyti, kad natūralu krizinėje situacijoje išgyventi daug neigiamų jausmų – pyktį, nusivylimą, liūdesį, sielvartą. Kai žmogus jaučiasi suprastas ir priimtas su visais savo jausmais, paprastai jam lengviau yra priimti savo situaciją ir nuspręsti ką daryti. Pokalbio pabaigoje ieškome išeičių iš situacijos, aptariame galimus sprendimo būdus,pasiūlome, kur ieškoti tolimesnės pagalbos.

Kiek sulaukiate skambučių, kokių problemų turinčios moterys jums skambina?

A. K. Šiuo metu sulaukiame daugiau nei tūkstančio skambučių per mėnesį. Moterys skambina dėl įvairiausių problemų, dažniausiai jos susijusios su santykiais, konfliktais, nepasitikėjimu savimi, vienatve, psichine sveikata, smurtu artimoje aplinkoje.

O. K. Mums taip pat skambina ir vyrai, vaikai, kiti artimos aplinkos asmenys, kartais kaimynai ar draugai, kuriems rūpi kenčiančio žmogaus savijauta ar saugumas. Pastebime tendenciją, kad skambinama dėl įvairiausių priežasčių, bet apie 70 proc. visų gaunamų el. laiškų yra dėl patiriamos prievartos.

A. K. „Pagalbos moterims linija“ dažniausiai orientuojasi į vienkartinį pokalbį, mes nežinome kaip toliau klostosi skambinančiojo gyvenimas. Aišku, visada smagu sulaukti padėkos ar gero žodžio. Džiaugėmės kiekvienu pokalbiu, ypač tokiais, kai pavyksta užmegzti žmogišką ryšį ir atliepti į skambinančiojo skausmą, pabūti su juo kartu tą valandą. Ne visada pavyksta rasti sprendimą, bet mes tikime, kad žmogus pajėgus pats nuspręsti kas jam geriausia. Ir kai girdi, kai pokalbio eigoje pasikeičia skambinančiojo balsas, jis nusiramina, susimąsto, atsiranda naujų minčių, prasiplečia situacijos matymas, jaučiamės padėjusios.

Smurto artimoje aplinkoje prevencijai skirtą programą festivalyje „Nepatogus kinas“ pristato Lygių galimybių plėtros centras ir žmogaus teisių portalas manoteises.lt

Staipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Koordinuotas tarpinstitucinis atsakas į smurtą: sąmoningumo didinimas ir praktikų kaita“. Projektą iš dalies finansuoja Europos Komisija, Švedijos institutas bei Švedijos ambasada Vilniuje. Tekstas neatspindi Europos Komisijos, Švedijos ambasados Vilniuje ar Švedijos instituto nuomonės.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai