Aktualu

Pirmasis tyrimas apie seksualinį priekabiavimą Lietuvoje: visuomenė smerkia priekabiavimą, bet kaltę permeta aukoms

Trečiadienį spaudos konferencijoje pristatyta pirmoji reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa apie seksualinį priekabiavimą šalyje. Apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos visuomenė seksualinį priekabiavimą laiko rimta problema, tačiau kaltę dėl tokio elgesio yra linkusi perkelti nukentėjusiam asmeniui.

Spaudos konferencijos akimirka, BNS nuotr.

„Atlikta apklausa rodo, kad visuomenė pakankamai aiškiai išsako nuostatą, kad priekabiautojas neturi išvengti atsakomybės, o teisėsauga turi rimtai reaguoti į kiekvieną priekabiavimo atvejį. Taip mano beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų – tai didelis skaičius“, – sakė Lygių galimybių plėtros centro atstovė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.

Vis dėlto ekspertė pabrėžė, kad nors visuomenė rimtai žiūri į seksualinį priekabiavimą ir tikisi, kad teisėsauga imsis veiksmų, tačiau patys gyventojai yra linkę kaltę dėl seksualinio priekabiavimo perkelti ne priekabiavusiam asmeniui, tačiau nukentėjusiajai.

Vilana Pilinkaitė-Sotirovič, BNS nuotr.

Į klausimą, kas turi nubrėžti ribas seksualinio priekabiavimo atveju, aštuoni iš dešimties apklaustųjų (81 proc.) nurodė, kad tai turi padaryti asmuo, prie kurio priekabiaujama. Trys penktadaliai (63 proc.) žmonių teigė, kad aukos pačios prisideda prie seksualinio priekabiavimo netinkamai rengdamosis arba provokuodamos, pusė apklaustųjų manė, kad aukos iš tikrųjų mėgaujasi rodomu dėmesiu (47 proc.) arba yra linkusios sutirštinti spalvas (49 proc.). Žymi dalis apklaustųjų (40 proc.) taip pat sakė, kad apie seksualinį priekabiavimą prabilę žmonės netinkamai suprato flirtą.

„Rezultatai rodo, kad aukų kaltinimas yra labai paplitusi praktika Lietuvoje. Kadangi mūsų pareigūnai yra šios visuomenės dalis, sunku tikėtis, kad tokie atvejai bus efektyviai tiriami, jei pati visuomenė nekeis savo nuostatų“, – sakė ekspertė.

Anot jos, visuomenė turi atkreipti dėmesį ir į tai, kad su nepageidaujamomis seksualinio pobūdžio replikomis ir komplimentais susidūrė 26 proc. apklaustų moterų ir tik 5 proc. vyrų, o dažniausiai priekabiaujama prie jaunų moterų.

Rimtai žiūri į priekabiavimą darbovietėse

Reaguojant į #MeToo skandalo Lietuvoje paaiškėjusius seksualinio priekabiavimo aukštosiose mokyklose atvejus, apklausos rengėjai taip pat matavo gyventojų nuostatas apie seksualinį priekabiavimą darbo vietose bei konkrečiai švietimo įstaigose.

„Nors, kaip matome iš rezultatų, aukų kaltinimas visuomenėje vis dar gana aukštas, tačiau didžioji dauguma mano, kad seksualinis priekabiavimas yra rimta problema tiek apskritai darbo vietose (65 proc.), tiek konkrečiai švietimo įstaigose (63 proc.)“, – sakė tyrimą pristačiusi Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.

Birutė Sabatuskaitė, BNS nuotr.

Anot jos, dar faktas, kad ir aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad priekabiautojams turi būti taikomos paveikios sankcijos, beveik tiek pat (77 proc.) pritarė tam, kad darbo vietose ir švietimo įstaigose turi būti užtikrinama seksualinio priekabiavimo prevencija, o septyni iš dešimties (69 proc.), palaikė skundų dėl seksualinio priekabiavimo mechanizmų darbovietėse atsiradimą.

„Apklausos duomenys akivaizdžiai rodo, kad žmonės pasigenda efektyvių mechanizmų, kaip kovoti su seksualiniu priekabiavimu darbo vietose. Remdamasis gerąja užsienio praktika, Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su Lygių galimybių plėtros centru kuria mokymų programą ir rengia rekomendacijas dėl seksualinio priekabiavimo prevencijos mechanizmų kūrimo darbo vietose. Pirmiausia jie bus išbandomi vienoje valstybės institucijoje, vienoje įmonėje ir viename universitete Lietuvoje, o remiantis šia praktika, bus pritaikyti ir kitoms šalies darbovietėms“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Visuomenės nuomonės tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Išbandant seksualinio priekabiavimo prevencijos mechanizmus“. Projektą remia Švedijos ambasada Vilniuje, Švedijos institutas ir JAV ambasados programa „Alumni Ties“. Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai