Komentaras

Pirmieji žingsniai neįgaliųjų įdarbinimo reformoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministras (SADM) Linas Kukuraitis – pirmasis šios ministerijos vadovas, pripažinęs, kad socialinės įmonės veikia ydingai, taip pat, jog reikia keisti ne tik jas, bet visą neįgaliųjų užimtumo sistemą. Ši pozicija buvo susvyravusi, tačiau dabar prie jos grįžta ir jau galime analizuoti pirmuosius žingsnius žmonių su negalia užimtumo reformoje.

Žaliųjų ir valstiečių frakcijos narys Tomas Tomilinas  Seimui pateikė drauge su SADM ekspertais parengtas Socialinių įmonių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama skatinti socialines įmones įdarbinti sunkiausios negalios žmones. Projekte siūloma mažinti paramą lengvos ir vidutinės negalios darbuotojams, o sunkios negalios asmenims, kurių iki šiol socialinėse įmonėse dirbo vos 3 procentai, palikti neterminuotam laikui skiriamą 75 proc. darbo užmokesčio subsidiją.

Seimo narys Tomas Tomilinas taip pat parengė ir Seimui pateikė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūlo valstybinėse įstaigose įvesti žmonių su negalia įdarbinimo kvotą, siekiančią 5 procentus (kai įmonėje dirba 50 arba daugiau darbuotojų).

Ruošiamas ir dar vienas teisės aktas – Užimtumo įstatymo pakeitimai – kuriuose numatoma įdiegti pagalbos paslaugas darbo vietoje. Tokias kaip lydimoji pagalba įsidarbinus, tarpininkavimas su darbdaviu, darbo proceso pritaikymas ir pan.  Šios priemonės bus prieinamos visiems, ne tik socialinių įmonių, darbdaviams. Tai turėtų būti pakankama paskata priimti žmones su negalia, nes jų adaptacija nesukels jokių papildomų kaštų darbdaviui.

Tikime, kad jau užregistruoti ir dar rengiami teisės aktų pakeitimai bus gera pradžia neįgaliųjų užimtumui atviroje darbo rinkoje užtikrinti. Svarbu, kad reglamentavimas būtų įgyvendinamas skiriant pakankamą finansavimą, ypač paslaugų diegimui.

Šie pakeitimai pirmiausiai siunčia  žinutę socialinėms įmonėms, kurios iki šiol susiurbdavo beveik visas šiai sričiai skiriamas lėšas, kad tokie laikai baigiasi. Jie nebegaus už valstybės pinigus tiektos beveik nemokamos „sveikų neįgaliųjų“ darbo jėgos. Jei pateiktiems siūlymams bus pritarta, ateityje matysime tik tas  socialines įmones, kurios pasirengusios įdarbina sunkios negalios žmones, nes tik šiai grupei paliekama neterminuota subsidija. Didesnio darbingumo žmonėms visiškai užtenka kitų prieinamų instrumentų – naujo darbuotojo mokymų finansavimo (padidinama nuo 10 iki 60-70 proc.), asistento paslaugos, darbo vietos įrengimo ir kitų pagalbos formų.

Teigiamai vertiname ir kvotų įvedimą viešojo sektoriaus įstaigoms. Tai geras ir tikrai įgyvendinimas tikslas, tačiau vien prievolė, be kitų pagalbos priemonių, vargu ar bus efektyvi. Darbdaviai menkai išmano apie žmonių su negalia galimybes ir poreikius darbo rinkoje, turi išankstinių nuostatų, todėl būtina šviesti ne tik juos, bet ir platesnę valstybinėse įstaigose dirbančią bendruomenę.  Kaip vieniems prie kitų prisitaikyti ir siekti rezultatų, kokiais džiaugiasi užsienio darbdaviai, įdarbinantys neįgaliuosius. Ir vien švietimo čia nepakaks, reikės ir paslaugų, t.y. pagalbos darbo vietoje, kvalifikacijos kėlimo ir panašių priemonių, kad ilgai iš darbo rinkos išstumti žmonės galėtų į ją sugrįžti.

Rengiama užimtumo įstatymo pataisa įvestų daug reikalingų paslaugų žmonėms su negalia, kurie yra naujai įdarbinami. Tai yra didelis žingsnis į priekį, tačiau, neįgaliųjų organizacijų manymu, tokia pati pagalba turi būti prieinama ir jau dirbantiems žmonėms. Nes neturintieji negalios gali ją įgyti arba ir dirbančiam neįgaliajam gali pablogėti sveikata. Tai padėtų išsilaikyti darbo vietoje ir neatsidurti paramos gavėjų ir skurdo duobėje. Tokia sistema, beje, mažintų valstybės išlaidas ilguoju laikotarpiu.

Akivaizdu, jog siekiant žmonių su negalia užimtumo atviroje darbo rinkoje, reikalingos naujos priemonės, kurios valstybei kainuos. Todėl labai svarbu, kad seniau socialinėms įmonėms tekėję pinigai, priėmus naujus teisės aktus, nebūtų sutaupyti, bet būtų perkelti paslaugoms kurti ir išlaikyti. Taupymas žmonių su negalia užimtumo srityje ilguoju laikotarpių valstybei kainuos milžiniškus ekonominius ir socialinius nuostolius. Iki šiol pinigai buvo švaistomi socialinėms įmonėms, tikimės, kad priėmus reikiamus pakeitimus, jie bus leidžiami tikslingai ir efektyviai.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai