Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk portalą manoteises.lt!

Ir tau patinka manoteises.lt? Paremk portalą, skirdama (s) 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos žmogaus teisių centrui. Nes kiekviena istorija svarbi!

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Politikus ragina prisiimti atsakomybę už pasikartojančius rezonansinius smurto prieš moteris atvejus

manoteises.lt | 2018 01 17

Vakar žiniasklaidoje pasirodė pranešimas apie buvusią Lietuvos ir Europos fitneso čempionę Iloną Kokosh, į kurios gyvybę pasikėsino buvęs partneris. Reaguodama į nusikaltimą, Žmogaus teisių organizacijų koalicija ragina aukščiausius šalies vadovus prisiimti atsakomybę ir pagaliau imtis realių veiksmų, stabdant smurtą prieš moteris. Anot Koalicijos, tokie rezonansiniai įvykiai rodo, kad penkerius metus vilkinamas Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje, detaliai įpareigojančios šalis kovoti su smurtu prieš moteris, ratifikavimas gresia tragiškomis pasekmėmis.

Sportininkės teroras prasidėjo dar 2015 m. Buvęs partneris niokojo moters turtą, galiausiai už grasinimus atsidūrė kalėjime. Iš ten vyras grasino I. Kokosh, tačiau už tai nubaustas nebuvo. Išėjęs į laisvę, buvęs partneris toliau persekiojo fitneso trenere dirbančią moterį ir galiausiai pasikėsino į jos gyvybę bandydamas ją padegti. I. Kokosh gyvybę išgelbėjo laiku sureagavęs taksistas.

„Pasikėsinimo į gyvybę buvo galima ir turėjo būti išvengta. Pareigūnai privalėjo įvertinti smurto pasikartojimo riziką,  skirtingos institucijos keistis informacija, kai nukentėjusioji pranešė apie tai, kad dar asmeniui būnant įkalinimo įstaigoje, ji gaudavo grasinančias žinutes. Tai yra rizikos valdymas ir koordinuojamo saugumo užtikrinimas, kurį Lietuva privalėtų vykdyti, ratifikavusi Konvenciją, tačiau ir toliau, dėl visiškai neaiškių priežasčių, delsiama. Pasitenkinama deklaratyviais pareiškimais apie tai, kad smurtas prieš moteris yra blogai, bet realiai prisiimti įsipareigojimų nedrįstame“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pabrėžia, kad Konvencijos ratifikavimas priverstų iš esmės reformuoti kovos su smurtu prieš moteris sistemą. Kol kas įvykus rezonansiniams atvejams, kaip pasikėsinimas į I. Kokosh gyvybę, sureaguoja žiniasklaida, tačiau, anot jos, reikalingas kasdienis žmonių švietimas apie ankstyvąsias prievartos formas, kas leistų žymiai sumažinti tokių atvejų skaičių.

„Smurtą artimoje aplinkoje pastebime tik tuomet, kai jis pasireiškia pačiu brutaliausiu pavidalu – moteris nušovus, subadžius, sudeginus ar uždaužius negyvai. Nepajėgiame atpažinti ankstyvųjų prievartos požymių, nes Lietuvoje  trūksta švietimo šiais klausimais. Ratifikavusi Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje mūsų valstybė pagaliau įsipareigotų deramą dėmesį skirti ne tik nukentėjusiųjų apsaugai, pagalbai, paramai, bet ir prevencinėms priemonėms, skirtoms šviesti visuomenę ir keisti iškreiptą požiūrį, leidžiantį moterį laikyti nuosavybe”, – sako M. Jankauskaitė.

Birželį atlikta apklausa parodė, kad retas Lietuvos gyventojas, paklaustas apie smurtą šeimoje, žino kitą formą nei fizinis smurtas. Į klausimą, kokios smurto formos ateina į galvą, galvojant apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje, 72 proc. apklaustųjų įvardijo fizinį ir tik 25 proc. psichologinį bei 6 proc. seksualinį smurtą. Ekonominį smurtą įvardijo mažiau nei 2 procentai respondentų.

Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje Lietuva pasirašė 2013 m., tačiau neratifikavo iki šiol – ratifikavimo dokumentai ruošiami jau penktus metus. Konvencija įpareigoja šalis-nares kurti pažangius kovos su smurtu lyties pagrindu mechanizmus, atkreipti dėmesį į smurto prieš moteris atsiradimo priežastis, tokias kaip stereotipiniais lyčių vaidmenimis grįstą auklėjimą, įpareigoja valstybines institucijas koordinuoti atsaką į smurtą ir imtis ne tik baudimo, bet ir prevencijos.

Žmogaus teisių organizacijų koalicija jau anksčiau yra raginusi šalies vadovus ratifikuoti Konvenciją.

Žmogaus teisių organizacijų koalicija – progresyvių, konstitucinius žmogaus teisių apsaugos standartus taikančių organizacijų koalicija, suburta 2011 m. Koalicijai priklauso Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Nacionalinė LGBT* teisių asociacija LGL, Psichikos sveikatos perspektyvos, Romų visuomenės centras, Tolerantiško Jaunimo Asociacija ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki