Aktualijos

Rasistinis išpuolis Kaune pripažintas neapykantos nusikaltimu

Kauno apygardos teismas pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvo nustatyta, kad du jaunuoliai Kaune prie parduotuvės kasos nėščiai moteriai grasinę, kad „uždarys ją į bagažinę ir jos laukia Strazdauskaitės likimas“, o jos vyrą, indų kilmės Airijos pilietį, pravardžiavę „babajumi“ ir liepę jam vykti į savo šalį, padarė tik viešosios tvarkos pažeidimą.

Kauno apygardos teismas, Eriko Ovčarenko, 15min nuotr.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, nusprendė, kad kaltinamieji viešoje vietoje tyčiodamiesi iš nukentėjusiojo dėl jo rasės, vartodami necenzūrinius žodžius bei bandydami jam suduoti smūgius, turėjo tikslą pažeminti, pasityčioti iš nukentėjusiojo dėl jo rasės. Apygardos teismas jų veiksmus kvalifikavo kaip viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.) ir kurstymo diskriminuoti (BK 170 str. 2 d.) nusikaltimų idealiąją sutaptį.

Nukentėjusiems asmenims nemokamą teisinę pagalbą suteikusio VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) pranešime spaudai pažymima, kad nukentėję asmenys nuo pat pradžių atsisakė žalos atlyginimo bei „išimtinai siekė teisingumo“, kad asmenys, įvykdę rasistinį išpuolį, būtų tinkamai nubausti – ne tik už viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau ir už neapykantos nusikaltimą.

EFHR atstovė, advokato padėjėja Evelina Dobrovolska pažymi, kad šis nuosprendis yra itin svarbus žmogaus teisių apsaugos srityje. „Lietuvoje teisėsaugos institucijos nėra linkusios padėti nukentėjusiems asmenims šioje srityje ir neretai atsisako identifikuoti neapykantos nusikaltimus. Tą patvirtina ne tik šios bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau ir pirmos instancijos teismo sprendimas“.

Anot EFHR atstovės, Lietuvos oficiali neapykantos nusikaltimų statistika neatitinka tikrosios situacijos, o šiems latentiniams nusikaltimams nėra skiriamas pakankamas dėmesys.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai