Komentaras

Tarnaičių Lietuva

Mano bičiulis, kuris yra pedantiškai tvarkingas žmogus, nuomojuosi butą su kitu draugu. Kaip dažniausiai būna, buities darbus jie pasidalijo per pusę ir sutarė tvarkytis pasikeisdami kas savaitę. Pirmą savaitę tvarkėsi pedantas – namai blizgėjo, besitvarkydamas jis rado kambarioko primėtytų kojinių vonioje, na, pagalvojo pedantas, vis tiek skalbsiu ir sumetė kartu su savo skalbiniais į skalbyklę. Susitvarkęs ėmėsi gaminti vakarienę ir pamatęs šaldytuve kambario draugo konservus, vienus ir tuos pačius, kuriuos jis valgydavo per dienas, pedantas sumąstė pavaišinti nelaimėlį vakariene. Negi gaila. Kambario draugas dėl vakarienės buvo ypač laimingas ir kitą dieną pasisiūlė nupirkti produktų, nes gaminti jis nemoka, o pedantui puikiai sekasi.

Po savaitės atėjo eilė tvarkytis pastarajam. Jis išsiurbė grindis, išnešė šiukšles ir manėsi, kad darbai jau atlikti. Pedantui teko ne tik aiškinti, bet ir parodyti nevalai kambario draugui, kaip valomos dulkės, plaunamos grindys, todėl, iš esmės, jis berodydamas padarė už nevalą visus darbus. Kitą savaitę atėjo pedanto eilė. Jis išblizgino namus ir vėl sumetė plauti ne tik nevalos kojines, bet ir kitus drabužius, nes nuo jų trenkė nemalonus kvapas, o nevala drabužius skalbdavo tik tada, kai nebelikdavo nei vieno švaraus. Gaminti jis taip ir nebandė mokytis, bet jam patiko pirkti maistą, nes pedantas skaniai gamino. Taip jie išgyveno 2 mėnesius ir teko skirtis, nes pedantas visas įsiutęs rėkė: aš tvarkau, skalbiu, gaminu maistą, o tu nuperki maisto ir manai, kad visi darbai taip ir baigti. Pedantas jautė didelį nesąžiningumą ir jo bičiuliai kinkuodami galvomis pritarė, kad nevala tikrai naglas. Ir gerai, kad jo atsikratė.

Esu tikra, kad, skaitant šią dviejų vyrų gyvenimo kartu istoriją, jūs irgi galvojate, kad taip nesąžininga arba manote, kad pedantas tiesiog kvailys, jog leidosi išnaudojamas. Bet jei pedantą vyrą šioje istorijoje pakeistume moterimi – neteisybės faktorius būtų menkesnis arba visai išnyktų. Kodėl? Nes mes gyvename tarnaičių Lietuvoje. Netikit? Tuoj įrodysiu.

Naršydama feisbuke, viename maisto gaminimo puslapyje moteris parašė: „Vyras atsidarė šaldytuvą, uždarė ir sako: nieko nėra, eik tu padaryk man valgyti“.

Dar kartą kartoju: eik TU PADARYK MAN valgyti!

Pirma mintis šovusi į galvą – ši moteris dirba namų šeimininke pas kažką namuose? Pasirodo, ne. Su ja kaip tarnaite kalba jos pačios nuosavas vyras. Dar keisčiau, kad tas komentaras sulaukė šimtų like paspaudimų. Šimtų, suprantat! Tiek mūsų šalyje gyvena moterų, kurios neatlygintinai dirba tarnaitėmis namuose ir dar, negana to, jas varinėja kaip šunį. Vyras duoda komandą: eik man padaryk tą, eik padaryk aną! Ir jos eina, ir daro, ir dar apie tai kalba kaip apie savaime suprantamą dalyką. O kitos pritaria, nes toks jų gyvenimas: ponas vyras ir tarnaitė žmona.

Man kyla klausimas, kodėl jų tėvai jas auklėjo ir augino taip, kad užaugusios jos nuolankiai tarnauja šeimininkui? Taip, kad grįžusios po 8 valandų darbo kaip ir, beje, jų antra pusė, jos imasi nudirbti didžiąją buities darbų dalį? Kai ta kita pusė išneša šiukšles ir čia visi darbai pabaigti, nes reikia pailsėti ant sofos prie TV arba pageiminti prie PC.

Įvairūs tyrimai rodo, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis – tuo mažiau moterys atlieka neapmokamo darbo, kuriam mokslininkai net suteikė terminą antra pamaina. Nudirbi 8 valandas ofise, tuomet grįžti namo ir dar 4 valandas sukiesi prie puodų, vaikų, kitų buities darbų, kai tuo metu vyrai buities darbų atlieka 2 kartus mažiau. Tie patys mokslininkai nurodo, kad visuomenėse vis dar gajūs stereotipai, kad moterys atsakingos už buitį ir vaikų priežiūrą, nes tai, esą, joms įgimta. Todėl mergaitės nuo mažens mokomos daugiau buities darbų, kurie net vadinami moteriškais, o berniukai  užsiima vyriškais darbais. Be to, dėl tų pačių stereotipų moterims taikomas didesnis spaudimas. Pavyzdžiui, jei atvažiuojate į svečius ir tie namai netvarkingi, išėję jūs sakysite „Dieve mano, nu ir moteris apsikuitusi, susitvarkyti namų negali“, nors tuose namuose gyvena 2 žmonės ir jie abu privalo tvarkytis. Prisiminkite istorija apie pedantą ir nevalą. Dvigubi standartai? Aišku, dvigubi.

Kita vertus, aš taip pat užaugau toje pačioje visuomenėje kaip ir minėtos tarnaitės, su tais pačiais stereotipais ir visuomenės spaudimu, tačiau niekada niekam negaminau ir netvarkiau, nes tai daro du žmonės, o ne vienas. Nesu nei vergė, nei tarnaitė, todėl taip ir nesielgiu. Esu turėjusi draugą, kuris nemokėjo gaminti, aš irgi nemokėjau gaminti. Todėl pusryčiams – nieko, pietums – nieko, vakarienei – lendi į miestą. Galiausiai, tas draugas pradėjo mokytis gaminti ir net nešė man pusryčius į lovą.

Mano tėtis nuo pat vaikystė mane mokė, kad, norint būti laimingai, man išvis nereikalingas vyras, pirmiausia, turiu jaustis laiminga pati. Aš nieko, ničnieko neprivalau jam daryti, o, juo labiau, tarnauti. Tėtis mokė mane būti išdidžia ir oria. Jis man diegė, jog moters vertė nepriklauso nuo vyro, apskritai, moteris nėra vertinama pagal tai ji turi vyrą ar ne. Ir aš su siaubu klausydavau, kai draugės mama jai sakydavo, kad, jei nemokės tvarkyti ir gaminti, joks vyras jos neves. O dangau, ar jūs suprantate, jog ji išugdė savo dukrai tokią savivertę, kuri priklauso nuo to, turi ji vyrą ar ne?

Lietuvos moterys auklėjamos, kad jos vertingos tuomet, kai turi vyrą, nes be vyro jos yra bevertės. Jos mokomos „apšokinėti vyrą“, kas, paprastai kalbant, reiškia jam tarnauti ir kaip didžiausią atlygį gauti vyro buvimą šalia. Kiek esate girdėję istorijų, kai moteris raudodama sako: aš jam viską paaukojau, tvarkiau, skalbiau, gaminau, o jis ėmė ir išėjo, ir dar išėjo pas tą, kuri dėl jo nei piršto nepakrutina. O tas vyras atsako: o kas tavęs prašė?

Viena vertus, jos pačios pasirinko tokį gyvenimą, niekas jų nevertė. Negamink ir netvarkyk, jei nenori. Kita vertus, jų gaila, nes dar vaikystėje tėvai sutrypė jų savivertę diegdami, kad mergaitės turi būti tvarkingos ir mokėti gaminti, o vėliau visa visuomenė tą dar ir dar kartą patvirtino. Vienos pasiduoda įtakai, kitos priešinasi. Visada laimingesnės būna pastarosios.

Yra moterų, kurios mėgsta gaminti. Tiesa. Mano draugė Akvilė irgi mėgsta gaminti, bet ne tada, kai tai yra pareiga, nes ji – moteris. Akvilė turėjo draugą, kuris atėjęs į svečius atnešdavo jai šokoladinių saldainių, ištiesdavo maišelį sakydamas: „Te“. Taip leisdavo suprasti, kad savo vyrišką pareigą atliko, tada nusirengdavo striukę, įsitaisydavo ant sofos ir sakydavo: „Tai gal pavalgom ką nors?“ Akvilė klausdavo: „Ką pavalgom?“, jis: „Nežinau, tai ką pagaminsi, gal makaronų?“ Ją taip nervindavo, jog jis sau patogiai įsitaisęs ant sofos jausdavosi atlikęs pareigą ir laukdavo, kol Akvilė jį apšokinės ir pagamins jam maistą, kad atšaudavo jam: „Aš negaminu makaronų italams ir nieko kito valgomo namuose nėra“. Tai nebuvo tiesa, nes Akvilė galėjo prisikviesti pilnus namus italų ir gaminti jiems visiems vakarienę, nes maistą jai gaminti patinka. Tačiau tikrai ne tada kai, kaip ji pati sako, kitas tikisi iš jos to kaip moteriškos pareigos. Todėl galiausiai mano draugė tam stuobriui pasiūlydavo pasigaminti ką nors pačiam.

Su vyru namuose darbus dalijamės per pusę, nes esame lygiaverčiai partneriai. Gaminame kartu ir tvarkomės kartu, būtent tai ir yra tikra partnerystė. Ir, garbės žodis, aš dėkinga, kad nei vienas žmogus man nedrįso pasakyti: „Eik tu man padaryk valgyt!“ Nes dabar rašyčiau jums ne iš šiltų ir jaukių namų, o iš kalėjimo kameros, nes garantuotai už tuos žodžius būčiau ką nors į jį sviedusi.

Sandra Vilimaitė yra žurnalo „Verslo pietūs“ vyriausioji redaktorė

Komentarai (6)
  1. Jauna mama

    Remigijus pagavo esmę :) Kad laimės dirbtinė feministinė lygybė nesuteiks niekada. Kad agresija gimdo agresiją, ir kad vyro ir moters funkcijos kitokios… Tai menas, ne viskas paprasta, ne viskas paaiškinama, nes nėra žmonių santykiuose paprastos aritmetikos.
    Beje aš negaliu ir nenoriu būti laiminga be vyro, nes tai būtų savęs apgaudinėjimas. Mes reikalingi vienas kitam, tik skirtingai.

    2017 03 10 / IP: 77.243.183.198


    Netinkamas komentaras?

  2. Remigijus

    Tiesos interpretacija, kitaip to nepavadinsi.
    Šiaip keli klausimai:
    O ko Jus mokė mama? Ar mama mokė kaip būti laimiga moterimi? Ar Jūsų mama buvo laiminga moterimi su Jūsų tėčiu? Kodėl tėtis , o ne mama moko, kaip būti laiminga be vyro? Ko dar išmokote iš tėčio? Ar tėtis sakė, kokie mamos veiksmai daro jį laimigu? Ar šiai pripažįste savoklaidas? O gal neteisingai intpretuojat tėčio žodžius? O kas jei klystate dabar?

    O kaip reikėtų suprasti tai: “aš dėkinga, kad nei vienas žmogus man nedrįso pasakyti: „Eik tu man padaryk valgyt!“ Nes dabar rašyčiau jums ne iš šiltų ir jaukių namų, o iš kalėjimo kameros”? Kokias dar frazes išgirdusi, nužudytumėte kitą žmogų? Ar ištaręs netinkamą frazę atsiduri už įstatymų globos ir nemaloni frazė verta gyvybės?
    Vien už paskutinę frazę, turėtumėte netekti leidimo rašyti….

    2017 03 09 / IP: 5.20.169.36


    Netinkamas komentaras?

  3. na mane tevas laika savo "preke"

    kuria reikia parduoti vyrui. Pats visada laike, kad vyras yra namu papuosalas. Tokia jo funkcija.

    2017 03 09 / IP: 84.55.52.199


    Netinkamas komentaras?

  4. ek0r4

    Techno, vargiai. Aplinkoje kurioje uzaugau, moteris buvo ir bankomatas ir tarnaite viename, ir tokiu seimu tikrai ne vienetai. Zmona dirbo pilnu etatu, priziurejo namus, mokejo buto mokescius, mokejo uz vaiku islaidas, vyro drabuzius, seimos automobili ir t.t. Sutuoktinis? Jo, dirbo. Pinigus isleisdavo savo hobiams ir saviveiklos projektams. Ar dalyvavo vaiku auklejime? Vaikai buvo mergaites, taigi ne – mergaites, mat, mamos reikalas. Kodel zmona neissiskyre? Nes nuo mazens buvo aukleta, kad moteris yra socialiai nenusisekusi be vyro, kad vyra reikia lepinti, suprasti, buti jam gera ir t.t. Nes bijojo savo tevu ir visuomenes pasmerkimo, “kaip gi tu be vyro?” “o tai kaip senatvej bus?”. Tai, zinai, jeigu rinktis tarp “as bankomatas su 0 other obligations” ir ” as bankomatas, tarnaite, ir dar antrarusis zmogus” – I’ll take being bankomatas any day.

    2017 03 09 / IP: 130.235.166.190


    Netinkamas komentaras?

  5. Techno

    Visiškai teisingas straipsnis. O dabar sėskit rašyt straipsnio apie vaizdą į Lietuvą kitu rakursu. Daug darbo nereikės – sukeičiat “vyrai” ir “moterys” vietomis, žodį “tarnaitė” pakeičiat žodžiu “bankomatas”, atliekat reikiamus kosmetinius pakeitimus ir viskas. Nes situacija labai panaši, tuo kitu rakursu žiūrint. O kol neapšaukėt šykštuoliu, pasakysiu, kad man malonu pasinaudoti savo finansais, kad suteikt moteriai malonumą, bet tik tada, kai aš pats pasirenku kaip ir kada tai daryti, o ne privalau, kaip kad jūs privalot namus tvarkyt ir valgyti gaminti :)
    Deja, vaizdelis ar tik ne liūdnesnis, nei su ta buities priežiūra…

    2017 03 09 / IP: 85.206.21.19


    Netinkamas komentaras?

  6. Eglė

    Panele redaktore, klaideles išsitaisykite ; )
    Ir nepamirškite, kad visų moterų norai skirtingi. Kai kurios iš tikrųjų nori būti namų šeimininkės ir joms tai didžiausias apdovanojimas. Kitoms tai blogiausia kas gali būti. Kiekvienam savas kelias. Tik gal iš tiesų, kartais trūksta to požiūrio, kad visi turi teisę rinktis ką daryti su savo gyvenimu ir kiek laiko kiurksoti prie TV.
    Na, o mane supa normalūs vyrai, kurie moteris mato lygiavertes sau, tiek sėdėjimo ant sofos atžvilgiu, tiek apskritai gyvenime.

    2017 03 09 / IP: 88.119.145.242


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai