Ne per seniausiai LR prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Civilinio kodekso pataisas dėl viešų asmenų įžeidimo. Šie įstatymo keitimai galėjo suteikti pretekstą už kritiką persekioti ne tik žurnalistus, bet ir kiekvieną žmogų, kvestionuojantį valstybės pareigūnų elgesį. Plečiant ar siaurinant saviraiškos laisvės ribas šiemet ši situacija nebuvo vienintelė. Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė pranešime, skaitytame žmogaus teisėms skirtoje konferencijoje, atkreipė dėmesį į sritis, kuriose teisė laisvai išsakyti savo mintis vis dar privalėjo būti ginama.
LGBT cenzūra
Gruodį Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) panaikino ankstesnius Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų sprendimus Neringos Mikalauskienės (meninis slapyvardis N. Dangvydė) „Gintarinės širdies“ byloje. Teismas privalės iš naujo aiškintis, ar pasakos, kuriose vaizduojami homoseksualūs veikėjai, gali būti laikomos žalingomis nepilnamečiams.
M. Adutavičiūtė priminė, kad 2009-aisiais Seimas priėmė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, kuriomis informacija, propaguojantį homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius, buvo pripažinta kenksminga nepilnamečiams. Po metų ši nuostata sušvelninta draudimu skatinti kitokią nei Konstitucijoje pateiktą šeimos ir santuokos sampratą. Nuo pataisos įsigaliojimo ši nuostata taikyta tik informacijai, susijusiai su LGBT asmenimis. Ribota nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL socialinė reklama, iš leidybos išimta N. Dangvydės knyga.
LAT konstatavo, kad nagrinėdami šią bylą žemesnės instancijos teismai neturėjo remtis tik Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada, bet patys savarankiškai išanalizuoti ir įvertinti, ar pasakose pateikiama informacija skatina kitokią šeimos ir santuokos sampratą. „Teismas pasirėmė vėliausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, kalbančia apie nevienodą požiūrį į saviraiškos laisvės ribojimo pagrindus. Jei skirtumai yra pagrįsti vien seksualine orientacija, jie apskritai yra nepriimtini“, – teigė M. Adutavičiūtė. Ji mano, kad šis sprendimas sudaro rimtą argumentą Seimo nariams imtis iniciatyvos ir išbraukti diskriminuojančias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas.
Meninė saviraiška ir reklama
Prieš dvejus metus dizaineris Robertas Kalinkinas vadinamojoje „Jėzaus džinsų“ byloje buvo nubaustas už netinkamą religinių simbolių reklamoje panaudojimą. Padedamas ŽTSI teisininkų, jis kreipėsi į EŽTT, kuris šiemet bylą priėmė. Sprendimo tikimasi sulaukti 2017-aisiais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasiremdamas Lietuvos Vyskupų Konferencijos pateikta nuomone, laišku, kurį pasirašė keli šimtai tikinčiųjų, nutarė, kad reklama uždrausta pagrįstai – ji prieštarauja gerai moralei ir krikščioniškoms vertybėms.
„Mūsų vertinimu, nacionaliniai teismai pasitelkė netinkamą apribojimo pagrindą, kadangi vieša moralė negali būti sulyginta tik su krikščioniška religija. Jeigu reklamos priežiūros institucijos arba teismai tokiu sprendimu norėjo apsaugoti tikinčiųjų jausmus, tai toks ribojimas buvo nepagrįstas ir neproporcingas, nes tos reklamos nėra labai stipriai įžeidžiančios“, – mano M. Adutavičiūtė. Ji pridūrė, kad tuo metu, kai reklama pasirodė, Reklamos įstatymas apskritai nereglamentavo religinių simbolių naudojimo. Nuostata, kuria draudžiama religinių simbolių niekinimas, atsirado vėliau.
ŽTSI teisininkė tikisi palankaus EŽTT sprendimo, nors, vertindamas saviraiškos laisvės ir religinių įsitikinimų santykį, Strasbūro teismas būna gan atsargus.
Antra straipsnio dalis pasirodys netrukus.
Tekstas parengtas remiant Europos Sąjungos „Rights, Equality and Citizenship Programme and Pilot Projects 2014“ programai. Už teksto turinį yra atsakingas žmogaus teisių portalas Manoteises.lt, tekstas neatspindi Europos Komisijos nuomonės.
