Aktualijos

Strasbūro teismas pasmerkė Rusijos homofobiją

Birželio 20 d. byloje Bayev ir kiti prieš Rusiją Strasbūro teismas pirmą kartą pripažino, kad Rusijos įstatymai, draudžiantys „viešas veiklas, nukreiptas į homoseksalumo propagandą tarp nepilnamečių“ prieštarauja saviraiškos laisvei ir nediskriminavimo principui. Įstatymą apskundė trys Rusijos LGBT+ aktyvistai. Jie buvo nubausti už taikius protestus, kurių metu laikė ženklus su užrašu „Homoseksualumas yra normalu“ ir pan.

Darren Johnson / iDJ Photography nuotr./Flickr.com

Ką pasakė EŽTT?

Šioje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pasirinko įdomų įstatymų vertinimo būdą – jis sprendė, ar teisės aktai buvo būtini, siekiant trijų, Rusijos paminėtų, tikslų: apsaugoti moralę, visuomenės sveikatą, ir nepilnamečius.

Teismas pabrėžė Europoje susiformavusį konsensusą dėl asmenų teisės atvirai save identifikuoti kaip LGBT+ bendruomenės atstovus. Jis nesutiko, jog egzistuoja priešprieša tarp „šeimos vertybių“ ir homoseksualumo pripažinimo. Daug tos pačios lyties porų, anot teismo, ne prieštarauja, o kaip tik vadovaujasi šeimos vertybėmis – jie siekia susituokti, įsivaikinti, tapti tėvais.

Nors dauguma Rusijos gyventojų šiuo metu nepritaria tos pačios lyties asmenų santykiams, Konvencijos vertybėms prieštarautų situacija, kai mažumų teisės taptų priklausomos nuo daugumos pritarimo. O tai, kad nepilnamečiai mato pareiškėjų kampanijas ir yra supažindinami su įvairovės, lygybės ir tolerancijos idėjomis yra tik pliusas socialinei sanglaudai.

Galiausiai, teismas įvertino, kad Rusija nesugebėjo pateikti nei vieno įtikinamo paaiškinimo, kaip tiksliai informacija apie homoseksualius santykius gali pakenkti nepilnamečiams, moralei ar visuomenės sveikatai.

Kodėl tai aktualu Lietuvai?

Kaip žinia, Lietuvoje vis dar galioja LGBT+ asmenų saviraišką ribojanti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata. Nors Jungtinių Tautų visuotinės periodinės peržiūros metu Lietuva neigė jos diskriminacinį pobūdį, iš tikrųjų, ji buvo pritaikyta išimtai su LGBT+ bendruomene susijusiai informacijai: „Baltic Pride“ klipams, pasakų apie tos pačios lyties poras knygai.

Atsižvelgiant į griežtą EŽTT sprendimo toną, galima spėti, kad analogiškoje byloje prieš Lietuvą Strasbūro teismas taikytų panašų teisinį vertinimą. Vargu ar Vyriausybei pavyktų apginti Žurnalistų etikos inspektoriaus poziciją, kad informacija, pateikianti „vienos lyties santykius kaip normalius ir savaime suprantamus, vaiko trapiai pasaulėžiūrai yra kenksminga, per invazyvi, direktyvi ir manipuliatyvi“.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai