Balandžio 1 d. žmogaus teisių koalicijos nariai susitiko su Švedijos Karalystės lyčių lygybės ministre Maria Elisabet Wallgren Arnholm ir valstybės sekretore Ulrika Stuart Hamilton. Švedijos liberalų partijai priklausanti ministrė savo vizito Lietuvoje metu taip pat susitiko su Socialinių reikalų ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. Abiejų susitikimų centre – nediskriminavimo politika Lietuvoje, jaunimo nedarbo mažinimas, vyrų i moterų lygių galimybių užtikrinimas, galimas valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas. Vėliau ministrė taip pat apsilankė Europos humanitariniame universitete, Europos lyčių lygybės institute, susitiko su Švedijos liberalų centro atstovais.
Švedijos Karalystės ambasadoje Lyčių lygybės ministrė Maria Anrhol susitiko su Žmogaus teisių koalicijos nariais, siekdama išgirsti ne tik Lietuvos valstybės institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų požiūrį. Susitikimo metu aptarta lyčių lygybės politika Lietuvoje, nediskriminavimo politikos plėtra, egzistuojanti teisinė apsauga ir jos įgyvendinimas. Žmogaus teisių koalicijos nariai pasidalijo informacija su Ministre apie šiuo metu Seime užregistruotus Lietuvos Respublikos Konstitucijos lygių galimybių principui galimai prieštaraujančius teisės aktų projektus.
Ministrė savo vizito į Lietuvą metu taip pat susitiko su Socialinių reikalų ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. Susitikimo metu aptarti moterų ir vyrų lygybės klausimai. Taip pat priimtas susitarimas šalims aktyviai bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi ne tik moterų ir vyrų lygybės, bet ir jaunimo užimtumo, socialinių paslaugų teikimo srityse. „Vyrų ir moterų lygybė buvo ir išlieka vienu iš Lietuvos prioritetų, visų pirma skiriant ypatingą dėmesį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimui, kuris Lietuvoje sudaro apie 12 proc. ir yra mažesnis už ES vidurkį. Vis dėlto šis skirtumas – tai viena iš kliūčių, trukdančių užtikrinanti vienodą vyrų ir moterų ekonominę nepriklausomybę. Tuo tarpu vyrų ir moterų užimtumo skirtumas Lietuvoje – vienas mažiausių ES. 2013 m. trečią ketvirtį vyrų užimtumo lygis siekė 66,1 proc., moterų – 63,1 proc., o moterų nedarbo lygis yra mažesnis nei vyrų”, – sakė ministrė A. Pabedinskienė.
Su Švedijos Karalystės lyčių lygybės ministre susitikime dalyvavo p. Miriam Nordfors, ministrės patarėja politiniais klausimais, p. Moniva Björklund, ministrės patarėja politiniais klausimais, p. Tanja Olsson Blandy, Švietimo ministerijos direktoriaus pavaduotoja, J.E. Cecilia Ruthström-Ruin, Švedijos ambasadorė Lietuvoje, p. Jenny Kanerva, Švedijos ambasados pirmoji sekretorė, Žmogaus teisių koalicijai priklausančių organizacijų atstovai: Vladimir Simonko, Eduardas Platovas (LGL), Artūras Rudomanskis, Mindaugas Kluonis (TJA) ir Birutė Sabatauskaitė (LŽTC).
Indah
2014 04 16
Netinkamas komentaras?
Geras straipsnis. Ačiū. Pats gmaiiu ir užaugau Vilniuje, kaip ir mano tėvai. Seneliai į Vilnių atsikraustė dar pries A.P.K., o giminė šaknis įleido tarpukariu, tad mano ryšis su Vilniumi yra asmeninis: žinau, kur dėdė turėjo antikvariatinį knygyną, žinau kur senelis mokėsi, kur būdamas studentas gyyveno, kur gyveno Šalpeliai ir kiti. Atvirai pasakius nesu buvęs už Vilniaus ilgiau nei 1d., taip sakant, Lietuvos beveik nepažįstu, o visur naudoju GPS Dėl to nesigėdiju. Taip pat negalėčiau gyventi kitame Lietuvos mieste. Iš tikrųjų, abejoju ar bent vienas kitas Lietuvos miestas yra miestas per se. Taip jau susiklostė istoriškai.Mėgstu šį miestą, bet manau tik vilnietis jį supras tie, kurie pasiilgę gamtos idilės traukia į savo sodybas savatgaliais pailsėti nuo miesto triukšmo man kelia tik juoką, ypač kai bando save pozicionuoti kaip vilnietį. Manau p. Užkalnis labai tiksliai tokius apibūdino. Tokie žmonės neturi ryšio, santykio su miestu. tam juk nebūtinas asmeninis, giminės ryšis Nors esu dar jaunas, bet au dabar su nostalgija prisimename visus įvykius, atsitikusius besimokant mokykloje, universitete: legendinius Vilnius klubus, kavines, kaip Woo, pankų Galera, Užupio tvenkinius, barbakaną etc .Manau tai, kad šis miesta sturi tarptautinį charakterį ir jis nėra toks lietuviškas, kaip antai kiti Lietuvos miestai jį išskiria. Tai teigiamas dalykas. Kai gatvėje sutinku savo 85m kaimyną rusą ir jis su manimi pasisveikina rusiškai,o aš su juo lietuviškai mes abu vienas kitą suprantame. Nesvarbu, kokia kalba, kokia tauybė.Kaip jau minėjau, tik Vilniuje taip gali būti. Ir tik vilnietis tai supras. Jei žmogus pasiilgęs savo gimtojo mietselio, miesto arba jei jo american dream yra gyventi kažkur laukuose, priemiestyje jo aš nelaikau vilniečiu ir, atvirai pasakius, nemanau, kad jis supranta su miestu susijusią kultūrą. http://tzjaxkoizfw.com [url=http://kvtpojiyq.com]kvtpojiyq[/url] [link=http://pfdhzj.com]pfdhzj[/link]