Aktualu

Švietimo ministerijai naujos kritikos strėlės dėl lytiškumo programos

Pusantro tūkstančio Lietuvos gyventojų kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrę ragindami iš naujo rengti lytiškumo ugdymo programą. Anot jų, darbo grupės parengtas juodraštinis variantas ignoruoja socialinę realybę bei mokslinę informaciją apie žmogaus lytiškumą.

Peticija, kurios pavadinimas „Ar vaikai vis dar randami kopūstuose?“, simboliškai klausia, kokį lytiškumo ugdymą pasirinks Lietuvos švietimo sistema – mokiniai ir toliau nebus ruošiami realiam gyvenimui, vengiant kalbėti apie lytiškumo aspektus, nepatogius konservatyviajai visuomenės daliai, ar bus pasirinktas progresyvus ir mokslo žiniomis paremtas kelias, kurio gairės yra išdėstytos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose.

„Dabartiniame programos juodraštyje neatsispindi PSO rekomendacijos. Remiantis jomis, lytiškumo ugdymas turėtų įgalinti asmenis protingai pasirinkti, elgtis atsakingai ir prieš save, ir prieš savo partnerį, suteikti  amžiui pritaikytą informaciją apie fizinius, pažintinius, socialinius, emocinius ir kultūrinius lytiškumo aspektus, kontracepciją, lytiškai plintančias infekcijas bei ŽIV prevenciją ir lytinę prievartą“, – sako viena iš peticijos iniciatorių edukologė, lytiškumo ugdymo mokymų vedėja Vilma Gabrieliūtė.

Dabartiniame programos juodraštyje teigiama, kad jis parengtas remiantis „Geros mokyklos koncepcija“, „Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu“ ir „atsižvelgus į vaiko poreikius, jo amžiaus tarpsnio ypatumus“.

Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF) pastebi, kad programa orientuota tik į visiškai sveikus moksleivius ir neatsižvelgia į vaikų su negalia poreikius. „Moksleiviams su negalia ypatingai reikalingas tiek sveikatingumo, tiek ir lytinis švietimas, tačiau tai darant turi būti atsižvelgiama į kiekvieno vaiko individualius gebėjimus, poreikius ir galimybes, tuo metu programoje to nėra numatyta“, – sako LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė. Neįgaliųjų organizacijos atstovė pabrėžia, kad svarbu žmones su negalia suvokti kaip turinčius seksualumą, o pačią negalią vertinti plačiau – ne vien per fizinės sveikatos apibrėžimą, kuris remiasi tik medicininiu kriterijumi.

Lietuvos psichologijos studentų asociacijos narė, Vilniaus universiteto Edukacinės psichologijos magistrantė Jūratė Laukytė kritikuoja ne tik programos turinį, bet ir kelia klausimą dėl įgyvendinimo – anot jos, net ir patvirtinus esamą programą, nenumatytas adekvatus jos įgyvendinimo mechanizmas: „Keista, kad nors didžiulė programos turinio dalis – lytiškumas, tarpusavio santykiai bei psichikos sveikata – geriausiai atitinka mokyklos psichologo kompetenciją, tačiau šis specialistas programoje pateikiamas tarsi būtų antraeilis ir nereikšmingas. Taip pat nėra įvardinta programos apimtis – minimalus skiriamas pamokų skaičius kiekvienais metais, nenumatyti jokie kvalifikacijos kėlimo mokykloje dirbantiems specialistams reikalavimai. Tačiau lytiškumas, seksualumas ir psichikos sveikata ar sutrikimai yra kaip tik itin jautrios temos, kuriomis dažnai net patys tėvai nesijaučia jaukiai kalbėdami arba pasirinkdami nekalbėti su vaikais. Neskiriant tinkamo dėmesio programos įgyvendinimui mokykloje ir specialistų paruošimui tikėtis kokio nors pokyčio į gerą yra naivu ir trumparegiška”.

Anot peticijos autorių, mokslu grįstos lytiškumo ugdymo programos poreikį rodo statistiniai rodikliai: Užkrečiamųjų lygų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m. pusė naujai užsikrėtusiųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) buvo jaunimas iki 29 metų. Tų pačių metų Lietuvos statistikos departamento metraštis rodo, kad Lietuvoje gimdė 13,3 iš 1000 merginų 15 -19 m. amžiaus grupėje – du kartaus daugiau nei Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje. Pagal šį rodiklį Lietuva yra aštunta nuo galo Europos Sąjungoje.

Darbo grupei parengus programos juodraštį, Švietimo ir mokslo ministerija kvietė jam teikti pastabas elektroniniu būdu. Viešam svarstymui pateiktame dokumente išnyko anksčiau svarstyta nuostata dėl vengimo kalbėti apie ligas, atsirado nuostatos dėl nediskriminavimo, tačiau dabartiniame variante ir toliau neigiamai atsiliepiama apie kontracepciją, tikimasi jaunuolius išmokyti atsisakyti lytinių santykių iki pilnametystės, šeima siejama su santuoka, akcentuojama emocijų kontrolė.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai