Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną prasidėjo tarptautinė „16 dienų prieš smurtą prieš moteris“ kampanija, kuri tęsiasi iki gruodžio 10-os – Žmogaus teisių dienos. Kampanijos tikslas − atkreipti piliečių ir institucijų dėmesį į smurtą lyties pagrindu, didinti visuomenės sąmoningumą ir vykdyti prevenciją.
Beveik pusė Lietuvos gyventojų žino apie nors vieną smurto prieš moterį privačioje aplinkoje atvejį, o 80 proc. smurto lyčių pagrindu aukos yra moterys. Tačiau teisinės pagalbos trūkumas, ekonominis priklausomumas, visuomenės abejingumas, žinių trūkumas vis dar yra didžiausios smurtą patiriančių moterų problemos.
Gera žinia yra ta, kad daugėja priemonių, iniciatyvų ir žmonių, kurie padeda pažvelgti į šį nusikaltimą atsakingai ir nenusigręžiant nuo aukos bei įgyjant žinių, kaip padėti aukai. Į klausimus apie tai atsako Natalija Bitiukova, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais ir e-kurso apie smurtą šeimoje Be-ribu.lt vadovė.
Kaip bendrauti su smurto auka ir kodėl ji nepalieka smurtautojo. Tai didžiausio susidomėjimo sulaukusios e-kurso Be-ribu.lt pamokos, sako pašnekovė. Šis pokalbis – apie e-mokymosi platformą ir smurtą prieš moteris apskritai.
Be-ribu.lt e-kurso pamokos.
– Kasdien skanuoji Lietuvos ir pasaulio įvykius pro žmogaus teisių padidinamąjį stiklą. Ar pagerėjo žmogaus teisių padėtis ir visuomenės suvokimas bei požiūris per pastaruosius keletą metų Lietuvoje? Kas pasikeitė? Kokie pokyčiai žmogaus teisių klausimais būtų patys aktualiausi šiuo metu?
– Mūsų (Žmogaus teisių stebėjimo instituto – aut. past.) renkami duomenys apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje rodo, kad lyginant su ankstesniais metais pastaruoju metu stabiliai auga informuotumo apie žmogaus teises lygis – net trys penktadaliai Lietuvos gyventojų (60 proc.) mano, kad informacijos apie žmogaus teises jie turi pakankamai (palyginimui: 2012 m. – 51,8 proc.). Tai yra geros naujienos.
Tačiau palyginus su ankstesniais metais, labai mažėja skaičius gyventojų, kurie nusprendžia imtis savo pažeistų teisių gynimo – 2014 m. net 95 proc. respondentų, manančių, kad jų teisės buvo pažeistos, niekur nesikreipė. Tuo tarpu ankstesniais metais savo teises buvo linkę ginti penktadalis ir daugiau Lietuvos žmonių. Absoliučiai dominuojančia priežastimi išlieka netikėjimas, kad situacija pasikeis − žmonės netiki, kad pavyks efektyviai apginti savo teises – taip manė du trečdaliai respondentų (66,4 proc.).
Situacija, kuomet demokratinės valstybės gyventojai nedrįsta naudotis turimais teisėtais įrankiais (ombudsmeno institucijos, teisėsaugos, teisėtvarkos institucijos ir pan.) gindami savo pažeistas teises, nėra geras požymis. Žemas pasitikėjimas valstybės institucijomis reiškia, kad nėra efektyviai sprendžiamos sektorinės žmogaus teisių problemos, įskaitant teisę į teisingą teismą, privatumo apsaugą, diskriminaciją ir kt.
– Kodėl svarbu kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje?
– Įvairių tyrimų duomenimis, nuo smurto šeimoje Lietuvoje kenčia kas trečia moteris, bet vos daugiau kaip 20 proc. jų kreipiasi pagalbos į policiją. Mano akimis žiūrint, tai yra šokiruojantys skaičiai, kurių nepastebėti ir apie kuriuos nekalbėti yra tiesiog neįmanoma. Kita vertus, gali kilti klausimas − kuo gi tas „kalbėjimas“ prisideda prie problemos sprendimo? Į jį geriau už mane atsako Leslie Morgan Steiner, knygos „Beprotiška meilė“ („Crazy love“) autorė, pati ilgus metus kentėjusi nuo sutuoktinio smurto:
„Smurtas tarpsta tik tyloje. Jūs galite nutraukti smurtą šeimoje paprasčiausiai atkreipdami dėmesį į jį. Mums, aukoms, reikia jūsų visų. Mums reikia, kad kiekvienas jūsų suprastumėte smurto šeimoje paslaptis. Iškelkite smurtą į dienos šviesą kalbėdami apie tai su savo vaikais, kolegomis, draugais ir šeima. Laikykite išsilaisvinusius nuo smurto nuostabiais, mielais žmonėmis su daug žadančia ateitimi. Atpažinkite ankstyvus smurto ženklus ir drąsiai į tai reaguokite, padėkite įveikti, parodykite aukoms saugią išeitį. Kartu mes galime pasiekti, kad mūsų lovos, pietų stalai ir šeimos būtų saugios ir taikios oazės, kokios jos ir privalo būti.“
– Pranešimų apie smurtą šeimoje padaugėjo. Ar tai reiškia, kad pagerėjo teisėsaugos pagalbos smurto artimoje aplinkoje aukoms kokybė?
– Iš dalies − be abejo, teisėsaugos institucijos vaidmuo ginant smurto artimoje aplinkoje aukas tampa vis aktyvesnis. Taip pat yra daugybė pavienių pareigūnų, kurie labai prisideda formuodami viešąjį diskursą, savo kalbose akcentuodami „nulis tolerancijos smurtui šeimoje“ principą. Tyrimais yra įrodyta, kad pranešimų skaičius auga tuomet, kai aukos laiku gauna kokybišką paramą ir pagalbą – tai yra ir nevyriausybinių organizacijų, specializuotų pagalbos centrų tinklo didelis nuopelnas.
Visgi nereikia pro akis praleisti didžiulio skaičiaus (31 559 iškvietimų per 2015 m. dešimt pirmų mėnesių, palyginimui – 29 339 iškvietimų per visus 2014 m.) policijoje užregistruotų iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje nebūtinai reiškia, kad visais atvejais yra pradedami ikiteisminiai tyrimai. Pavyzdžiui, 2015 m. buvo pradėti 8 854 ikiteisminiai tyrimai šios kategorijos byloje, o 11 689 atvejais atsisakyta tyrimus pradėti. Tačiau kas atsitiko likusiais, daugiau nei 11 tūkst. atvejų? Jų likimas oficialioje statistikoje lyg ir neatsispindi. Nors galima sutikti, kad dalis pranešimų galėjo būti ir nepagrįsti, tačiau norėtųsi, kad teisėsaugos institucijų vadovai šiuos duomenis paanalizuotų detaliau.
– Kaip reikėtų keisti visuomenės požiūrį į smurto artimoje aplinkoje aukas ir smurtautoją? Kaip paskatinti kaimynus ar kitus artimus žmones pranešti apie smurtavimą šeimoje, o ne palikti tai asmeniniu šeimos reikalu? Kodėl tai svarbu?
– Psichinio ir ekonominio smurto atveju, šios smurto rūšys dažnai yra neatpažįstamos. Tad didesnis dėmesys viešojoje erdvėje šioms smurto rūšims, smurto ciklo stadijų atpažinimui, visuomenės supažindinimui su aukos „išmokto bejėgiškumo“ būsena ir paprasčiausi patarimai, kaip reaguoti, kai įtari, jog draugė/kaimynė/kolegė kenčia nuo smurto – labai padėtų.
Antra, kaip ir daugeliu žmogaus teisių pažeidimų atvejų − kategoriškas atsisakymas tokio mąstymo, kuris diktuoja, kad „tai kas nevyksta mano namuose, nėra mano problema“. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1-ame straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad smurtas artimoje aplinkoje „dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų“. Diskusijų apie tai, kad tai yra šeimos privatus reikalas jau net nebeturi kilti.
– Ar gali trumpai papasakoti, kas yra Be-ribu.lt ir koks šio projekto tikslas?
Be-ribu.lt e-kursai.
– Be-ribu.lt – tai 2015 metų spalį startavusi Lietuvos e-mokymosi platforma, sukurta pasaulyje pripažintų masinių atvirųjų internetinių kursų pagrindu. Jeigu teko naudotis e-kursais siūlomais Coursera, Iversity, Khan Academy ar kitų MOOC platformų, tai Be-ribu.lt kažkiek jas primins.
Kurdami Be-ribu.lt siekėme pasinaudoti naujųjų technologijų potencialu suteikiant specialistams bei plačiajai visuomenei specialių žinių žmogaus teisių problemoms spręsti. Žinodami, kad dažniausiomis kliūtimis asmeniniam tobulėjimui tampa mokslų nesuderinamumas su darbu ar šeiminiais įsipareigojimais, nepatogi vieta ar netinkamas mokymosi tempas, sukūrėme įrankį, leidžiantį savo žinių bagažą pildyti bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje, kur yra interneto ryšys bei pasirinkus sau patinkantį būdą.
Kiekvienas prisijungęs prie Be-ribu.lt esančio kurso turi prieigą prie vaizdo pamokų, kur savo žiniomis dalinasi puikūs ekspertai (psichologai, teisėjai, policijos pareigūnai), gali pasiskaityti papildomą, mūsų atrinktą pamokų medžiagą bei atlikti testą, kuris padeda įtvirtinti gautas žinias. O motyvaciją dalyvauti kurse suteikia ir tai, kad kurso pabaigoje sėkmingai išlaikius visus testus studentai gauna sertifikatus, liudijančius apie jų asmeninį tobulėjimą.
– Kaip gimė e-kursas apie smurtą šeimoje Be-ribu.lt? Kokie dar kursai planuojami?
Be-ribu.lt e-kursas „Smurtas artimoje aplinkoje“.
– Šiuo metu Be-ribu.lt siūlome kol kas vieną kursą „Smurtas artimoje aplinkoje: ką turi žinoti kiekvienas profesionalas“.
Su smurto artimoje aplinkoje klausimu Žmogaus teisių stebėjimo institutas intensyviau pradėjo dirbti nuo 2011-ųjų metų, prieš priimant ir jau priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Tuo laikotarpiu mūsų strateginis tikslas buvo užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančios teisinės bazės sukūrimą. Priėmus įstatymą gana greitai prisiminėme paprastą tiesą – teisę taiko žmonės ir jos efektyvumas priklauso nuo tų žmonių žinių, kompetencijos ir jautrumo. Tapo visiškai aišku, kad didelės, skirtingų grandžių – pareigūnų, prokurorų, teisėjų, advokatų – auditorijos konvenciniais mokymais nepasieksime, tam nėra nei logistinių galimybių, nei lėšų, o be to situaciją apsunkina pareigūnų rotacija ir atsinaujinanti teisinė bazė ir smurto artimoje aplinkoje bylų nagrinėjimo praktika. Tad reikėjo lankstaus, efektyvaus ir taupaus sprendimo – taip ir gimė platformos ir pirmojo kurso idėja.
Platformoje klausiame lankytojų „Kokio kurso pasigedote?“ ir prašome papasakoti kokiomis dar temomis jiems trūksta informacijos. Buvo išreikštas poreikis kursui apie galimybes apginti savo teises patiriant diskriminaciją ir priekabiavimą (kartais vadinamą „mobingu“) darbo vietoje; kursams apie neveiksnumo instituto reformą bei informacijai apie žmogaus teises bendrai. Taip po truputį ir dėliojame savo 2016 metų prioritetus.
– Esi Be-ribu.lt projekto vadovė. Kas dar prisideda prie šio projekto įgyvendinimo?
– Be galo daug žmonių: Žmogaus teisių stebėjimo instituto komanda, kartu su mūsų nuostabiais savanoriais ir praktikantais; sistemą ir jos dizainą sukūrusi įmonė „Webey“; palaikantys ir patarimais pasidalinę pirmojo kurso ekspertai; mūsų partneriai, tarp kurių yra ir nevyriausybinių organizacijų, ir universitetų. Ir, žinoma, mūsų vizija patikėję donorai – Šiaurės ministrų taryba ir Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo programa.
Labiausiai, visgi, vertinu kiekvieno studento paliktą komentarą, žinutę, pasidalinimą savo patirtimi, pasiūlymus, ką ir kaip būtų galima tobulinti. Tai man kaskart patvirtina, kad šis projektas yra reikalingas ir be galo motyvuoja judėti pirmyn.
– Kas yra/gali būti šio e-kurso apie smurtą artimoje aplinkoje dalyviai?
– Pirmasis kursas yra skirtas policijos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje bylomis, taip pat advokatams ir kitiems specialistams, dirbantiems su nukentėjusiais nuo smurto.
Tačiau tai nereiškia, kad ši grupė yra išskirtinė – prie kurso šiuo metu gali prisijungti bet kas – tu, kaimynė, draugė, ar bendradarbis. Ir mes visus labai kviečiame tą padaryti!
Šiandien prie kurso yra prisijungę daugiau kaip 250 studentų, o 113 jau gavo kurso baigimo sertifikatus. Iš jų daugiau kaip 24 proc. yra specializuotų pagalbos centrų ir pagalbos linijų atstovai, maždaug 25 proc. teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnai, apie 13 proc. – advokatai, teisininkai, likusi dalis yra labai įvairialypė – džiugu, kad prie kurso prisijungė daug universitetų dėstytojų, socialinių darbuotojų, studentų. Kai kurie žmonės nurodo, kad prisijungia, nes nori sužinoti daugiau apie smurto artimoje aplinkoje veiksnius ir teisinę bazę, nes su tuo yra/buvo susidūrę ar girdi apie tai viešojoje erdvėje.
– Kurios pamokos labiausiai domina e-kurso apie smurtą artimoje aplinkoje dalyvius? Kodėl?
– Tarp studentų favoritų – pamoka apie efektyvaus bendravimo su smurto auka ikiteisminio tyrimo metu ir teismo salėje technikas bei viena pirmųjų pamokų „Kodėl ji nepalieka smurtautojo?“. Visos kitos pamokos vertinamos taip pat labai gerai. Manau, kad pirmosios pamokos sėkmę lemia pateikiamos profesionalios psichologinės įžvalgos, tuo tarpu antroji tiesiogiai atsako į daugelio specialistų ir eilinių žmonių užduodamą klausimą.
– Ko naujo galima išmokti ir kokią naudą atneša Be-ribu.lt e-kursas apie smurtą artimoje aplinkoje?
– Kursas yra įdomus tuo, kad derina psichologijos mokslo žinias ir praktikų suteikiamus teisinės bazės, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje, aiškinimus. Kurso metu stengiamės ne tik duoti teisinį smurto artimoje aplinkoje problemos vertinimą ir paaiškinti, kaip teisingai interpretuoti vieną ar kitą nuostatą, bet ir atskleisti šio fenomeno specifiką, nusikaltimo dinamiką, papasakoti apie aukos poreikius ir atsakyti į kai kuriuos įsisenėjusius mitus apie smurtautojus ir aukas.
– Visuomenei bei institucijoms, kurios dirba su smurto šeimoje aukomis, trūksta ne tik žinių apie smurtą artimoje aplinkoje. Kokių dar teisinių ar politinių priemonių reikėtų?
– Šiuo metu būtų tikslinga orientuotis į kokybišką smurto artimoje aplinkoje bylų nagrinėjimą, tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje stadijoje. Teismus šiuo metu pasiekia nedaug smurto artimoje aplinkoje bylų, kurios yra išnagrinėjamos iš esmės, o tai iš dalies trukdo vieningam teisinės praktikos formavimuisi.
Jau ne pirmus metus kalbama, kad apsaugos priemonių skyrimo nukentėjusiems asmenims tvarka nėra suderinta su Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis kardomosiomis priemonėmis – vėlgi, būtų tikslinga šią teisinę koliziją kuo greičiau išspręsti, taip prisidedant prie nukentėjusiųjų teisėtų lūkesčių užtikrinimo.
Tikiuosi, kad teigiamų pokyčių į tai, kaip yra bendraujama su nukentėjusiomis policijoje, prokuratūroje, teismuose, įneš šiuo metu į Lietuvos teisinę sistemą perkeliama Nusikaltimų aukų teisių direktyva, kuri numato griežtą pareigą tinkamai informuoti aukas apie baudžiamąjį procesą, jų teises proceso metu, užtikrinti tinkamą aukos dalyvavimą įvairiomis priemonėmis apsaugant jas nuo įtariamojo/kaltinamojo spaudimo. Kaip tiksliai Direktyvos nuostatos veiks Lietuvos teisinėje sistemoje, dar nėra iki galo aišku, tačiau faktas, kad jos pareikalaus ne tik pavienių pareigūnų iniciatyvos, bet visų institucijų, paslaugas teikiančių organizacijų ir tarnybų koordinuoto veikimo, kurio šiuo metu dažnai pritrūksta.
