Aktualijos

Tarptautinė pasaulio autochtonų diena – teisės į kultūrinę įvairovę ir aplinką diena

Rugpjūčio 9–oji yra paskelbta Tarptautine pasaulio autochtonų diena. Ši diena pradėta minėti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1994-aisiais metais. Taip pat šiemet minima dešimties metų sukaktis, kai buvo pasirašyta Jungtinių Tautų autochtonų teisių deklaracija (UN declaration on the Rights of Indigenous peoples 2007), kurią yra pasirašiusi ir Lietuva. Ši deklaracija yra ir pagrindinė šių metų Tarptautinės pasaulio autochtonų dienos tema.

Protestas prieš Dakotoje tiesiamą naftotiekį (Dakota Pipeline protest) prie Baltūjų rūmų (aut. Victoria Pickering, flickr.com CC licenzija).

Jungtinių Tautų duomenimis pasaulyje yra apie 370–500 milijonų autochtonų, gyvenančių 70-yje šalių ir sudarančių 5000–7000 skirtingų kalbų ir kultūrų. Autochtonai, dar kitaip čiabuviai (angl. indigenous) – tai etninės grupės, gentys, gyvenusios teritorijose iki ateinant dominuojančiai tautai, vadinasi, iki kolonizuojant kraštą. Tai yra gerai mums žinomos įvairios Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnų ar Australijos aborigenų gentys, maoriai – Naujojoje Zelandijoje, inuitai – Grenlandijoje, Kanadoje ir Aliaskoje, samiai – Europoje ar čiukčiai  – Rusijos šiaurėje bei begalės kitų tautelių pasaulyje.

Tarptautinė pasaulio autochtonų diena skirta skatinti vieną iš žmogaus teisių sričių – autochtonų teisėms. Šios teisės yra įtvirtintos svarbiausių tarptautinių organizacijų kaip Jungtinės Tautos, Tarptautinė darbo organizacija, Pasaulio bankas. Jungtinių Tautų autochtonų teisių deklaracija nustato minimalius standartus šių žmonių išgyvenimui, orumui ir gerovei palaikyti. Deja, kitas labai svarbus tarptautinis dokumentas, dar 1989 metais Tarptautinės darbo organizacijos paskelbta čiabuvių ir gentinių žmonių teisių konvencija (Indigenous and Tribal Peoples Convention), plačiau žinoma kaip ILO 169, ratifikuota tik 13-os šalių.

Nors per šiuos metus pasiekta daug ir autochtonų teisės vis labiau girdimos, tačiau apimdamos tik 6% pasaulio populiacijos, šios tautos sudaro net apie 15% gyvenančiųjų skurde. Tai vis dar yra vienos menkiausiai apsaugotų teisių pasaulyje, iniciatyvos mažiausiai finansuojamos ir pripažįstamos. Tačiau šios bendruomenės ir jas palaikantys asmenys formuoja pirmąjį globalų judėjimą už savo civilines teises. Didžiausias iššūkis ir svarbiausias vienijimosi tikslas yra savų žemių apsauga.

Autochtonai kaip gamtos sergėtojai

Autochtonų judėjimai yra kova už savo teisę į protėvių žemes, kultūros išsaugojimą bei paveldą, galimybę paveldėti ne tik kultūros paminklus ar išsaugoti svarbias vietoves, bet ir ateinančių kartų teisė paveldėti švarią aplinką ir ekologinę įvairovę. Šios tautos ir gentys užima netoli ketvirtadalio pasaulio ploto, tačiau saugo net 80% išlikusios biologinės įvairovės. Šiandien autochtonai laikomi gamtos ir ekologiško gyvenimo būdo saugotojais, pradedama atsigręžti į jų sukauptas tradicines žinias saugant aplinką.

Kita vertus, intervencijos į šias žemes ir kėsinimasis į jų kultūras išlieka labai gajus ir šiandien. Autochtonai patiria įvairių suinteresuotų grupių intervenciją į savo žemes kaip, pavyzdžiui, kenčia nuo įvairių kompanijų vykdomų miškų kirtimų, taip niokojamos kultūriškai ir ekonomiškai svarbios autochtonų gyvenamos teritorijos. Čia galime prisiminti didžiulio tarptautinio dėmesio susilaukusius protestus JAV, kai vietos indėnų gentys pasisakė prieš per jų šventas žemes tiesiamą naftotiekį (Dakota access pipeline).

Ypač pažeidžiamos yra izoliuotos gentys (isolated tribes, uncontacted tribes), kurių pasaulyje yra apie 100 – daugiausiai Pietų Amerikoje, Centrinėje Afrikoje ir Naujoje Gvinėjoje. Tai žmonės, savanoriškai neturintys kontakto su modernia civilizacija. Nelegalūs miškų kirtimai, aukso kasinėjimai ir naftos kompanijų veikla stipriai veikia šias grupes. Gyventojai priversti trauktis gilyn į miškus, norėdami apsaugoti savo žemes ginasi lankais ir strėlėmis nuo įsibrovėlių. Taip naikinamos ištisos kultūros ir kalbos. Vykdomos ekoturizmo programos, kurių metu turistai vyksta pamatyti paskutinių civilizacijos nepaliestų pasaulio kampelių, taip pat daro daug žalos. Vietiniai žmonės miršta apsikrėtę mums įprastomis, tačiau jiems nepažįstamomis ligomis, kurias atneša atvykėliai. Įvairios tarptautinės ir nevyriausybinės organizacijos gina nepaliestų genčių ir kitų autochtonų teises, besiremdamos nuostata, jog visų pirma, tai grupės apsisprendimas, turėti kontaktą su civilizacija ar ne.

Kodėl mums svarbūs autochtonai?

Autochtonai atstovauja net 90% pasaulio kultūrinės įvairovės. Tai nepamainomi realūs žmogaus ir visuomenės veiklos pavyzdžiai – gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos, kasdienybėje ir kalbose slypinčios šimtmečiais kauptos žinios apie žmogų ir aplinką. Šiandien autochtonai laikomi ekologijos sergėtojais ir ekologiško gyvenimo propaguotojais dėl artimo ryšio su gamta, tačiau tai nereiškia, jog jie gyvena necivilizuotai bei nesinaudoja jokiomis moderniomis priemonėmis. Dažnu atveju priešingai, pavyzdžiui, samių elnių ganytojai Šiaurės Europoje elnius gano sniegaeigiais, o didžioji dalis dirba ofisuose ar kitus įprastus moderniai vakarų visuomenei darbus, taip pat daugelis autochtonų šiandien gyvena urbanizuotoje aplinkoje. Tai tiesiog kitoks propaguojamas požiūris į aplinką, kai ilgaamžiškumas ir žvelgimas į ateitį yra svarbiau negu trumpalaikiai ekonominiai ir pelno interesai gamtos, švarios aplinkos ir kultūrinių vertybių sąskaita. Šiandien pasauliui patiriant didžiausius ekologinius iššūkius žmonijos istorijoje bei gyvenant technologinių pokyčių ir vis labiau modernizuotame pasaulyje, toks požiūris yra be galo svarbus siekiant atrasti balansą tarp žmogaus, modernybės, gamtos ir kultūros.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai