Darbo santykiai

TDO Generalinis direktorius: darbas yra ne tik teisė, bet ir gydymo dalis

ŽIV/AIDS epidemija turi didelį poveikį darbo rinkai, nes daugiausia šios ligos paveikiami jauni, darbingo amžiaus asmenys. Auga įmonių patiriami kaštai, kuriuos lemia mažėjantis produktyvumas, augančios darbo išlaidos, prarandami įgūdžiai ir patirtis. Be to, ŽIV/AIDS problema darbo vietoje susijusi su stigmatizacija ir diskriminacija. Tarptautinė darbo organizacija (TDO) savo veikloje daug dėmesio skiria ŽIV/AIDS paveiktų asmenų integracijai į darbo rinką. Šių metų kovą, minint Nulinės diskriminacijos dieną (Zero Discrimination Day), TDO pasidalino penkiais pagrindiniais principais, kuriuos svarbu žinoti vystant viešąjį diskursą apie ŽIV pozityvių ir AIDS sergančių asmenų dalyvavimą darbo rinkoje:

Canstock

  • Gydymas sudaro sąlygas gerai jaustis ir dirbti. Nors ŽIV neišgydomas, tačiau jo progresą sustabdyti įmanoma. Daugėja žmonių, kurie ilgus metus gali jaustis puikiai ir išlikti produktyvūs. Svarbiausia, kad vyriausybės prisiimtų atsakomybę sudaryti sąlygas prieinamam gydymui ir kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms ŽIV pozityviems ir AIDS sergantiems asmenims.
  • Darbas padeda išlikti sveikiems. Kaip teigia TDO Generalinis direktorius Guy Ryder, darbas yra ne tik teisė, bet ir gydymo dalis.
  • UNAIDS vertinimu, beveik pusė ŽIV pozityvių asmenų to nežino ir nesigydo. Darbo vieta yra tinkama erdvė skleisti žinią, paskatinti išsitirti, užtikrinant konfidencialios informacijos apsaugą, todėl labai svarbu stengtis kovoti su stigma ir diskriminacija darbe.
  • Žmonės dažnai negauna darbo arba praranda jį dėl to, jog yra ŽIV pozityvūs. ŽIV nesumažina darbingumo, juo neįmanoma užkrėsti kolegų, tad ši diagnozė neturėtų būti kliūtis įsidarbinti arba išsilaikyti darbo vietoje.
  • Pasiskųsti dėl patiriamos diskriminacijos dažnai yra labai sudėtinga. ŽIV pozityvūs asmenys dažnai neturi reikiamos informacijos ir resursų, kurių reikia norint pasipriešinti darbdavio pastangoms atleisti iš darbo. Svarbu, kad egzistuotų nacionalinės ir tarptautinės programos, teisinė bazė, tačiau taip pat svarbus jų taikymas praktikoje, kad ŽIV pozityvūs asmenys turėtų galimybę sulaukti teisinės pagalbos.

Kaip teigiama 2013 m. TDO atliktame tyrime, dirbantys ŽIV pozityvūs asmenys 40 proc. dažniau kreipiasi dėl gydymo negu bedarbiai.

ŽIV pozityvių asmenų bedarbystė (ypač menkiau išsivysčiusiose šalyse) riboja gydymosi galimybes, didina tikimybę jiems susirgti depresija, išsivystyti priklausomybėms, prarasti gyvenamąją vietą, nusikalsti ir atsidurti kalėjime.

TDO ir UNAIDS organizacijos apjungė pastangas, siekdamos padidinti ŽIV pozityvių darbuotojų, žinančių apie savo sveikatos būklę ir galinčių gauti gydymą, pasinaudojant Savanoriško konsultavimo ir testavimo darbo vietoje (VCT@WORK) iniciatyvos teikiamomis galimybėmis, skaičių. Šioje globalioje viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėje dalyvauja TDO trišaliai nariai (vyriausybės, darbdaviai ir darbuotojai). Ja siekiama užtikrinti prieigą prie tyrimo, konsultavimo ir gydymo darbuotojams, jų šeimoms ir bendruomenėms. Šia programa ketinama pasiekti, kad iki 2015 metų antiretrovirusinį gydymą gautų 15 mln. ŽIV pozityvių žmonių (JT Generalinės Asamblėjos Politinė Deklaracija dėl ŽIV/AIDS).

ŽIV/AIDS darbe nėra išskiriama kaip skubaus politinio atsako reikalaujanti prioritetinė sritis Lietuvoje, tačiau mūsų šalis, kaip Europos Sąjungos narė, tampa vis labiau patraukli darbo migrantams, kurie labiau negu bendroji populiacija yra paveikti AIDS/ŽIV (IOM, 2012, pranešimas spaudai Pasaulinės AIDS dienos proga). Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga ŽIV/AIDS prevenciją migrantų grupėje išskiria kaip raktinį komponentą, siekiant mažinti ŽIV paplitimą Europoje.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai